Kol Lenkija mažina degalų kainas, Lietuva skaičiuoja to nuostolius?

Vaitiekūnas: kainos nepastovios – paprasti sprendimai gali neveikti

Degalų kainos kyla, sprendimai skelbiami, tačiau aiškumo – vis dar trūksta. Finansų ministras Kęstutis Vaitiekūnas pripažįsta, kad Vyriausybė ieško būdų, kaip sumažinti kainų spaudimą, tačiau kartu atvirai signalizuoja – realios galimybės šioje situacijoje yra ribotos. Nors viešai kalbama apie konkrečias priemones, dalis jų jau įgyvendintos dar neįvertinus poveikio, o kitos – vis dar kuriamos. Tuo tarpu kaimyninės šalys jau imasi priemonių šiai degalų krizei spręsti.

Vienas ryškiausių pavyzdžių – naftos rezervų panaudojimas. Kaip teigia K. Vaitiekūnas, Lietuvai buvo leista išleisti apie 13 proc. turimų atsargų, tikintis sumažinti spaudimą rinkoje. Iš pradžių planuota rezervą naudoti iki birželio, tačiau jis išnaudotas per savaitę [1].

Ministras šios situacijos detaliai nekomentuoja, pabrėždamas, kad tai energetikos specialistų atsakomybė. Kol kas dar tik bus vertinama, ar ši priemonė apskritai turėjo realų poveikį kainoms.

Tuo metu diskusijos dėl mokesčių politikos atskleidžia kitą dilemą. Ekonomistai siūlo paprastą sprendimą – mažinti akcizus, tačiau K. Vaitiekūnas aiškina, kad Vyriausybė renkasi sudėtingesnį kelią – naudoti papildomas PVM pajamas ir jas nukreipti akcizo mažinimui. Pasak jo, kainos yra itin nepastovios, todėl paprasti sprendimai gali neveikti.

Degalų kainų mažinimas valstybei atsieitų 100 mln. eurų per metus?

„Be to, noriu pasakyti, kad vienas centas degalinių švieslentėse, jei norime padaryti vieno cento įtaką per akcizus, kainuoja apie 10 milijonų eurų per metus“, – nurodė K. Vaitiekūnas.

„Tai jeigu norėtume sumažinti 10 centų, reikštų apie 100 milijonų eurų iš biudžeto per metus, jei tokio poveikio norime“, – pridūrė jis.

K. Vaitiekūnas skeptiškai vertina ir siūlymus įvesti kainų „lubas“. Jo teigimu, jei rinka veikia konkurencingai, toks reguliavimas neturi prasmės ir gali tik padidinti spaudimą biudžetui. Ministras taip pat akcentuoja, kad Lietuva turi labai ribotas galimybes paveikti kainas – jas daugiausia lemia tarptautiniai veiksniai, ypač geopolitinė įtampa ir naftos pasiūlos sutrikimai.

Todėl Vyriausybės tikslas šiuo metu nėra grąžinti buvusias kainas, o bent iš dalies sušvelninti augimą. Pasak K. Vaitiekūno, jei pavyktų kainą sumažinti 5–15 centų, tai jau būtų laikoma pasiektu rezultatu.

Degalai Lenkijoje pigs: valdžia mažina mokesčius

Tuo tarpu Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas pristatė planą, kuriuo siekiama sumažinti degalų kainas vartotojams, mažinant PVM tarifą nuo 23 iki 8 procentų ir akcizą iki minimalaus Europos Sąjungos leidžiamo lygio. Anot jo, tai galėtų sumažinti kainą maždaug 1,20 zloto (apie 0,30 euro) už litrą [2].

Siekdama užtikrinti, kad šie pokyčiai realiai atsispindėtų degalinėse, vyriausybė taip pat ketina įvesti laikinas maksimalias degalų kainas, kurias kasdien nustatytų energetikos ministras, o prekybininkai būtų įpareigoti visą naudą perduoti vartotojams. Šios priemonės skirtos ne tik mažinti kainas, bet ir riboti perteklinį degalų bendrovių pelną augančių naftos kainų laikotarpiu.

Nors degalų pardavimo ribojimų kol kas neplanuojama, D. Tuskas įspėjo, kad vyriausybė gali reaguoti, jei dėl mažesnių kainų išaugtų vadinamasis „degalų turizmas“ iš užsienio šalių. Taip pat svarstoma galimybė įvesti „netikėtų pajamų mokestį“, jei būtų nustatyta, kad įmonės nepagrįstai didina pelnus.

Vyriausybė planuoja dar tą pačią dieną oficialiai patvirtinti šiuos siūlymus ir pateikti juos parlamentui, siekdama kuo greitesnio jų įsigaliojimo, pabrėždama, kad nepaisant tarptautinių įtampų, šalis šiuo metu nesusiduria su degalų trūkumo rizika.

Norvegija mažina degalų mokesčius

Praėjusį ketvirtadienį Norvegijos parlamentas skubos tvarka pritarė laikinam benzino ir dyzelino mokesčių mažinimui, siekdamas suvaldyti dėl Artimųjų Rytų konflikto išaugusias degalų kainas. Sprendimas priimtas apeinant įprastą biudžeto svarstymo procesą, po opozicinės Konservatorių partijos siūlymo, nors mažumos Leiboristų vyriausybė ragino laikytis įprastų procedūrų, kurios būtų atidėjusios sprendimą iki vasaros [3].

Mokesčių lengvata galios nuo balandžio 1 iki rugsėjo 1 dienos ir valstybės biudžetui kainuos bent 3,3 mlrd. kronų, be to, papildomai sumažinti ir CO2 mokesčiai. Lemiamą balsą atidavusi Centro partija pareiškė remsianti bet kokius sprendimus, mažinančius mokesčių naštą gyventojams.