Kol Lietuvoje protestai dėl LRT, Estijoje be kalbų nušalintas visuomeninio transliuotojo vadovas

Estijoje visuomeninio transliuotojo vadovas nušalintas po pasisakymo, kuris neįtiko liberaliosioms partijoms

Estijos visuomeninio transliuotojo ERR taryba be platesnių diskusijų nušalino pirmininką Reiną Veidemanną. Jo pasakymas, jog per Tėvo dieną rodyti dviejų tėčių šeimą „nedera Estijos vertybių erdvėje“, pasirodė nepriimtinas liberalioms partijoms, kurios iš karto pareikalavo jo atsistatydinimo.

Konservatyvūs veikėjai priminė, kad žodžio laisvė negali būti selektyvi ir tarybos nariai turi teisę išsakyti vertybinę nuomonę, tačiau tai nebuvo paisoma. Pats R. Veidemannas sakė, kad nušalinimą lėmė „politinis nurodymas“, o sprendimas realiai buvo suderintas dar iki posėdžio. [1]

Naujuoju pirmininku paskirtas Sulevas Valneris tikino nejautęs spaudimo, tačiau faktas išlieka aiškus: Estijoje žodžio laisvė taikoma tik tol, kol ji sutampa su vyraujančia politine linija. Tai dar vienas pavyzdys, kaip politikai formuoja transliuotojo toną pagal ideologinius poreikius, o ne pagal visuomenės vertybinę įvairovę.

Lietuvoje LRT pertvarka išprovokavo tūkstantinį pasipriešinimą dėl bandymo politizuoti transliuotoją

Vilniuje reakcija buvo kardinaliai kitokia. Nepriklausomybės aikštėje susirinko apie 10 tūkst. žmonių, protestuojančių prieš įstatymo pataisas, kurios sudarytų sąlygas daug lengviau atleisti LRT vadovą. Pataisos naikintų nuostatą dėl viešojo intereso gynimo ir sumažintų balsų kartelę – tai suteiktų valdžiai papildomus svertus paveikti transliuotojo vadovybę.

Žurnalistai perspėjo, kad tokios permainos leistų bet kuriai politinei daugumai pasirinkti vadovą, kuris atitinka jos interesus. Eglė Bučelytė priminė, kad „pirmiausia bandoma atimti žodį“, o Rita Miliūtė įspėjo, kad įtakos siekis „ties LRT tikrai nesustos“. [2]

Birutė Davidonytė nurodė, jog daugiau nei 130 tūkst. parašų surinkusi peticija rodo visuomenės nepasitikėjimą. Protestuotojai pabrėžė dar vieną dvigubo standarto pavyzdį: valdantieji kalba apie žiniasklaidos laisvę, bet tuo pat metu nori lengviau kontroliuoti instituciją, kuri turėtų būti nepriklausoma.

Estijos ir Lietuvos pavyzdžiai atskleidžia tą patį modelį: kas neatitinka ideologinės linijos, tam žodžio laisvė negalioja?

Estijoje pakako vieno komentaro apie tradicinės šeimos vaizdavimą, kad transliuotojo vadovas būtų nušalintas be didesnių diskusijų. Tai aiškiai parodo, kad žodžio laisvė ten veikia tik tol, kol nuomonė sutampa su valdžios ideologija. Konservatyvus požiūris ne tik nepageidaujamas – jis tampa pagrindu pašalinimui.

Lietuvoje situacija kitokia tik išoriškai. Formaliai valdantieji kalba apie „valdymo efektyvumą“, tačiau siūlomos pataisos sudarytų sąlygas daug lengviau pakeisti LRT vadovą. Tuo pat metu didelė visuomenės dalis LRT jau laiko šališka, aiškiai linkusia į vieną ideologinę pusę ir mažai besidominčia kitaip manančiais žmonėmis.

Todėl konservatyviai publikai protestai dėl LRT nepriklausomumo skamba prieštaringai – institucija, kuri pati yra ideologiška, dabar prašo apsaugos nuo politinės įtakos. Valdantieji, mėgindami reformuoti LRT, faktiškai siekia perimti įtaką transliuotojui, kuris jau seniai laikomas ne neutraliu, o liberalios politinės krypties formuotoju. Tai rodo, kad klausimas ne apie laisvą žodį, o apie tai, kas turės monopolį jį apibrėžti.

Abu atvejai – ir Estijos, ir Lietuvos – atskleidžia tą patį: regiono valdžios nori nustatyti, kurios nuomonės viešam eteriui „tinkamos“, o kurios turi būti nutildytos. Tai ir yra dvigubas žodžio laisvės standartas: vieniems leidžiama viskas, kitiems užtenka vieno sakinį apie vertybes, kad jie būtų pastūmėti iš viešosios erdvės.