Kaune už 75 mln. eurų bus statomas M. K. Čiurlionio koncertų centras

Kol Nacionalinio stadiono statybos Vilniuje stringa, Kaune statys M. K. Čiurlionio koncertų centrą už 75 mln. eurų

Kauno miesto savivaldybė paskelbė tarptautinį rangovų konkursą M. K. Čiurlionio koncertų centro statyboms, pasiūlymų laukiama iki spalio 2 dienos. Pasak savivaldybės, šiuolaikinės koncertų salės kompleksas su aukščiausios kokybės akustika ir daugiafunkcėmis erdvėmis iškils Nemuno pakrantėje, netoli Vytauto Didžiojo tilto. Projektui statybą leidžiantis dokumentas išduotas dar šių metų balandį [1].

Pagal „Paleko archstudijos“ ir bendrovės „Baltic Engineers“ parengtą projektą numatoma pastatyti A++ energinio naudingumo klasės, 25 metrų aukščio, stiklu gaubtą pastatą, kurio bendras plotas sieks beveik 23 tūkst. kvadratinių metrų. Jame suplanuotos dvi salės: pagrindinė, talpinanti apie 1 500 žiūrovų, bus pritaikyta klasikinės muzikos koncertams ir operetėms, o antroji — daugiafunkcė, su vaizdu į Nemuną, turės iki 700 vietų ir bus tinkama konferencijoms, parodoms bei renginiams.

Greta numatytas mažųjų laivų uostas, požeminė stovėjimo aikštelė ir papildomas parkavimas. Bendra projekto kaina neturėtų viršyti 74,8 mln. eurų su PVM, o statybų darbams skiriamas dvejų metų terminas. Architektūrinę idėją konkursui dar 2017 metais pateikė 119 komandų iš 36 valstybių, tačiau nugalėjo lietuviai — „Paleko archstudija“.

Projekto autoriai akcentuoja, kad skaidrus banguotas fasadas atkartos upės atspindžius, o viduje atsivers Kauno senamiesčio panorama. Tokiu sprendimu siekiama, kad pastatas harmoningai įsilietų į urbanistinę aplinką, sukuriant įspūdį, jog statinys sklendžia virš vandens [2].

Sostinės stadionas — ambicingas ir ilgai užtrukęs projektas su politinių nesutarimų šleifu

Vilniaus nacionalinio stadiono istorija prasidėjo dar sovietmečiu, tačiau per beveik keturis dešimtmečius taip ir nebuvo užbaigta. Tik 2025 metų viduryje pagaliau prasidėjo aktyvūs statybos darbai, kai projektą perėmė nekilnojamojo turto bendrovė „Hanner“. Šiuo metu jau baigiami gręžti poliai ir liejami pamatai, o pirmosios viršžeminės konstrukcijos turėtų pasirodyti dar iki metų pabaigos.

Pasak A. Avulio, stadionas bus skirtas tik futbolui — aplink aikštę nebus bėgimo takelių, tad žiūrovai matys žaidimą iš arčiau. Šis sprendimas esą priartins objektą prie moderniausių pasaulio stadionų. Numatyta, kad sporto komplekso centre stovės 18 tūkst. vietų stadionas, o aplink jį bus plėtojama 5 tūkst. vietų arena, lengvosios atletikos stadionas, kultūros centras, vaikų darželis bei treniruočių zonos.

Statinio bendra plotų suma sieks 54 tūkst. kvadratinių metrų, iš jų vien stadionui teks 15,9 tūkst. kvadratinių metrų. Statybos išlaidos skaičiuojamos atskirai kiekvienam etapui – vien stadionas kainuos 50 mln. eurų, o likusios dalys, kurias vykdys kita rangovė, sudarys papildomus 47,5 mln. eurų (be PVM). Kompleksas turėtų būti baigtas iki 2027 metų pabaigos, o paskutinius darbus planuojama užbaigti kartu su aplinkos sutvarkymu.

Nepaisant pažangos, projektas vis dar susiduria su iššūkiais. Viešųjų pirkimų tarnyba yra pateikusi kritinių pastabų dėl koncesijos sutarties skaidrumo ir konstatavusi pažeidimų, susijusių su garantijų atsisakymu 2023 metais. Vis dėlto, tiek V. Benkunskas, tiek A. Avulis tikina, kad projektas vyksta pagal planą ir bus baigtas laiku.

Dviejų miestų infrastruktūros kryptys atspindi skirtingą požiūrį į planavimą ir įgyvendinimą

Kaunas per pastaruosius du dešimtmečius įgyvendino kelis didelio masto projektus: „Žalgirio“ arena, S. Dariaus ir S. Girėno stadionas bei atnaujinta sporto halė tapo tvirtu pagrindu miesto kultūros ir sporto infrastruktūrai. Nors šie projektai taip pat reikalavo politinės valios ir finansinių sprendimų, jų įgyvendinimas nebuvo pažymėtas tokiu ilgalaikiu chaosu, kaip Vilniuje.

M. K. Čiurlionio koncertų centras natūraliai pratęs šią plėtros kryptį. Kaunas nesiekia simbolinio statuso projektų, bet kuria erdves, kuriose derinama kokybė, funkcionalumas ir urbanistinis integralumas. Skirtingai nei sostinėje, kur infrastruktūros vystymas dažnai tampa politinių kovų įkaite, Kaune dominuoja nuoseklus, strateginis planavimas.

Kaune įgyvendintas dar vienas ambicingas infrastruktūros projektas — „Mokslo sala“, įsikūrusi Nemuno saloje šalia „Žalgirio“ arenos. Tai modernus mokslo ir technologijų muziejus, skirtas vaikams, jaunimui ir šeimoms, siekiant skatinti smalsumą, kūrybiškumą ir kritinį mąstymą. Čia įrengta apie 140 interaktyvių eksponatų, veikia vienintelis Lietuvoje planetariumas, rengiamos edukacinės programos ir dirbtuvės vaikams, jaunimui bei šeimoms.

Centre įkurtos STEAM laboratorijos, erdvės kūrybiniams eksperimentams, o infrastruktūra pritaikyta visiems lankytojams — įskaitant šeimas su mažais vaikais, senjorus ir asmenis su negalia. Architektūrinį konkursą laimėjusi Ispanijos studija „SMAR Architecture“ sukūrė pastatą, kuris organiškai įsilieja į salos landšaftą, o jo banguojanti forma atspindi mokslo dinamiką. Projektas įgyvendintas bendromis Kauno miesto savivaldybės, valstybės ir Europos Sąjungos pastangomis, o bendra vertė siekia apie 38 mln. eurų.

Vilnius šiuo metu bando užbaigti ilgametę stadiono istoriją, kuri virto savotišku nacionaliniu išbandymu. Žmonėms tai jau tiesiog anekdotas, nes neaišku kada šis didingas projektas bus įgyvendintas. Jei darbai vyks pagal grafiką, stadionas taps didžiausiu tokio tipo objektu Baltijos šalyse ir galbūt grąžins pasitikėjimą sostinės projektų įgyvendinimu. Tačiau kol tai dar tik pažadas, Kaunas jau ruošiasi naujam etapui — dar vienam moderniam, kultūrai skirtam objektui, kurio planai ne tik brėžiami, bet ir įgyvendinami.