Komunizmas, ekstremizmas ir abejingumas: „Facebook Papers atskleidė slapčiausias socialinių tinklų giganto paslaptis

Gerinti teikiamas paslaugas ir užtikrinti vartotojų saugumą? Ne, nereikia

Kompanija „Facebook" išgyvena tikrai ne pačius geriausius laikus, tačiau dabar jau akivaizdu, kad blogiausia – dar tik ateityje. Spalio 25-ąją dienos šviesą ir visuomenės akis pasiekė vadinamieji „Facebook Papers", tūkstančiai vidinių kompanijos dokumentų, atsidūrusių dabar jau buvusios įmonės darbuotojos Frances Haugen rankose. Ši, galiausiai nusprendė viešai prabilti apie vidinį kompanijos gyvenimą ir taikomas veiklos praktikas. Vis dėlto, be daugybės žurnalistų ir medijų organizacijų darbo, minimi dokumentai tebūtų sunkiai suvokiama informacija.

Tam, kad turimos žinios virstų aiškiai suvokiamu žiniasklaidos turiniu, prie „Facebook Papers" dirbo 17 JAV naujienų organizacijų. Atskira grupė Europos žurnalistų taip pat turėjo prieigą prie tų pačių dokumentų, kurie buvo pradėti spausdinti sutartu laiku – ankstyvą pirmadienio rytą. Šie dokumentai yra susisteminta F. Haugen parodymų ir surinktų faktų dalis. Buvusi „Facebook" darbuotoja ne vieną kartą minėjo, kad kompanija galimai suteikia prioritetą pelnui, bet ne saugumui, o kartu ir nuslepia savo vidinius tyrimus bei analizes, tiek nuo vartotojų, tiek nuo investuotojų [1]. Dabar visi viešai gali įsitikinti, kiek tokie teiginiai atspindi realybę.

Tūkstančiai puslapių, vidiniai darbuotojų pokalbiai, kompanijos atlikti, bet nuslėpti tyrimai – tai didžiulis informacijos srautas, paliekantis nedaug vietos spekuliacijoms ir dvejonėms, net ir tiems, kurie aktyviai gina Marko Zuckerbergo verslo politiką. Daugybė atvejų, kai įmonė galėjo stabdyti politinio smurto bei ekstremizmo, neapykantos kalbos ir dezinformacijos srautus. Vis tik, nepaisant masinio darbuotojų nepasitenkino, kompanija rinkosi ignoravimo strategiją: užmerkti akis ir toliau tyliai skatinti autoritarizmą prisidengiant ir viešai deklaruojant JAV populiarią, liberalią retoriką.

„Facebook Papers" nagrinėja jau anksčiau visuomenės bei žiniasklaidos dėmesio centre atsidūrusias problemas, sietinas su „Facebook". Dokumentuose minima tariama „Facebook" rolė skatinant politinį smurtą, komunistinių režimų rėmimą ir leidimą įtakingiems vartotojams nepaisyti socialinio tinklo normų bei taisyklių [2]. „Facebook Papers" pasirodė tą pačią dieną, kai F. Haugen Londone kalbėjosi su Internetinio saugumo komiteto atstovais, tad vos per vieną dieną paaiškėjo ne viena itin skandalinga „Facebook" paslaptis, tikrai nustebinsianti ne vieną vartotoją ir priversianti nerimauti kompanijos įkūrėją M. Zuckerbergą.

Svarbiausi „Facebook Papers" atradimai

Neutralumo deklaravimas yra viena pagrindinių „Facebook" retorikos ypatybių. Kompanija deklaruoja lygybę visiems vartotojams, neatsižvelgiant į jų socialinį ir finansinį statusą, politines pažiūras ir įtakingumą. Vis dėlto, tai pasirodo yra tik sumanios komunikacinės kampanijos dalis. „Facebook Papers" atskleidžia, kad „Facebook" vadovai, įskaitant ir M. Zuckerbergą periodiškai kišdavosi į situacija, kurios buvo susijusios su žvaigždėmis ar aukšto rango politikais ir leisdavo šiems apeiti socialinio tinklo taisykles.

Kaip vienas iš pavyzdžių, minimas atvejis, susijęs su respublikonų politikų pasidalintu vaizdo įrašu, susijusiu su netikslingais faktais apie abortus. Nors pagal dezinformacijos taisyklę vaizdo įrašas turėjo būti pašalintas iš platformos, darbuotojams būtent taip ir padarius, vėliau kompanijos vadovai įrašą atstatė, nes sulaukė skundų iš respublikonų partijos vadovybės.

Nemažiau nustebinti gali ir „Facebook" nuolaidžiavimas komunistiniams režimams. Vienas tokių atvejų yra siejamas su Vietnamo komunistine valdžia, kuri paprašė „Facebook" cenzūruoti bei blokuoti šalyje plintančią anti-valdžios grupuočių talpinamą informaciją. Teigiama, kad tarp praėjusių metų liepos ir vasario mėnesių, socialiniame tinkle buvo pašalinti daugiau nei 2 tūkst. tokių įrašų, kai tuo tarpu 6 mėnesiai anksčiau, tik 834. Dokumentuose nurodoma, kad pats M. Zuckerbergas sutiko įvykdyti Vietnamo vyriausybės reikalavimus.

Be kita ko, spekuliuojama, kad „Facebook" socialinis tinklas buvo pasitelktas naudoti smurto kurstymui Etiopijoje, pilietinio karo metu. „Facebook" naudojasi rizikos sistema, pagal kurią, šalys yra suskirstomos į aukštos bei žemos rizikos zonas, pagal konfliktų jose galimybę. Etiopija yra priskiriama prie aukščiausios rizikos šalių. Dokumentai atskleidžia, kad darbuotojai išreiškė susirūpinimą, kad socialinis tinklas Etiopijoje yra naudojamas „problematiškų veikėjų", įskaitant ir kaimyninių, nedraugiškų šalių organizacijų, taip siekiant skleisti neapykantos kalbą ir turinį, skatinantį smurtą. Vis dėlto, kompanijos vadovybė nesureagavo [3].

Pastaruoju metu „Facebook" periodiškai susiduria problemomis dėl vartotojų saugumo bei privatumo užtikrinimo stokos ir masinio sekimo. Vis dėlto, kai kurie kompanijos pažeidimai bei taikomos praktikos yra dar pavojingesnės. Paaiškėjo, kad technologijų gigantė „Apple" kurį laiką net grasino pašalinti „Facebook" bei kompanijos įsigytą „Instagram" iš savosios internetinės parduotuvės „App Store".

Tokia situacija susiklostė po to, kai „Apple" išsiaiškino, jog naudojantis „Facebook" ir išmaniaisiais „Apple" įrenginiais, Filipinuose yra perkamos bei parduodamos tarnaitės. Kadangi „Apple" jokiu būdu nepanoro būti susieta su tokia praktika, ši pradėjo grasinti „Facebook", jog nesiėmus griežtesnių kontrolės priemonių, „iPhone" telefonuose ir kituose įrenginiuose nebebus galima parsisiųsti bei įsidiegti „Facebook" programėlės. Nors „Facebook" įsipareigojo problemą išspręsti, iki šių dienų platforma išlieka vieta, sietina su prekyba žmonėmis [4].

Dokumentai atskleidžia ir prastą „Facebook" darbą, siekiant kontroliuoti dezinformaciją, sietiną su vakcinacija bei COVID-19 pandemija. Kompanijos darbuotojai, o kartu ir JAV prezidentas Joe Bidenas negailėjo įmonės vadovybei kritikos dėl netikslingos informacijos valdymo, o prezidentas net tikino, kad platforma žudo žmones. Darbuotojai tikina, kad kompanija visiškai nebuvo pasiruošusi suvaldyti masinius dezinformacijos srautus. Be to, atskleidžiama, kad didesnio masto turinio kontrolė prieinama tik anglų kalba. „Facebook" nepajėgia kontroliuoti informacijos srautų kitomis kalbomis.

Įdomu ir tai, kad siekiant sukontroliuoti ekstremistinės informacijos srautus, „Facebook" kompanija atliko bandomąjį eksperimentą remiantis vokiečių konspiracininkų grupe „Querdenken". „Facebook" pavojingo turinio komanda buvo pradėjusi vystyti naują turinio klasifikaciją „pavojų keliančių temų bendruomenė". „Querdenken" yra priskiriama potencialiai pavojingai grupuotei, tačiau kol kas nėra susieta su realiais nusikaltimais, todėl jos nariai negali būti užblokuoti. Socialinio tinklo taisyklės, iš esmės, buvo perrašytos tam, kad grupuotė neišpopuliarėtų, taigi visas „Facebook" saugumo mechanizmas veikia selektyviniu principu.

„Facebook" negatyviai minimas ir praėjusių metų, sausio 6-osios Kapitolijaus šturmo įvykių fone. Skelbiama, kad socialinis tinklas pašalino saugumo reikalavimus, kurie galėjo padėti sustabdyti dezinformacijos platinimą po įvykusių rinkimų. Be to, pirminis atsakas į svarbiausio JAV pastato šturmą buvo gana abejingas. „Facebook" tik vėliau užėmė griežtesnę poziciją ir net pašalino buvusio prezidento Donaldo Trumpo anketas.

Regis, kad skaidri komunikacija ir „Facebook" yra nesuderinami dalykai. „Facebook Papers" atrasta ir faktų, rodančių, kad kompanija specialiai slepia tam tikrų tyrimų bei analizių išvadas net nuo savo pagrindinių investuotojų. Nors ne vienas kompanijos užsakytas tyrimas parodė akivaizdų socialinio tinklo populiarumo sumažėjimą tarp jaunų asmenų, kompanija interpretavo duomenis savaip ir nuslėpė informaciją apie demografinį vartotojų pasiskirstymą, vietoj to, fokusuojantis tiesiog į vartotojų bendrą augimą [5].

Iš tiesų, pastaraisiais metais „Facebook" tampa vis mažiau patrauklus paaugliams bei jaunimui, o pagrindiniai vartotojai vis dažniau tampa vidutinio amžiaus žmonės. Jaunuoliai, kas yra aktyviausia vartotojų dalis, verčiau renkasi to paties „Facebook" valdomą „Instagram" arba konkurentų „Twitter" bei „TikTok".

Daug kalbų dažnai sulaukia ir socialinio tinklo pagrindu vadinami „like" bei „share" mygtukai. Vis daugiau vartotojų ir ekspertų ragina jų atsisakyti, pažymint jų kenksmingumą vartotojų psichologinei būsenai. Iš tiesų, kompanijos atliktas tyrimas parodė, kad „like" ir „share" mygtukai skatina dezinformaciją bei neapykantos kalbą, tačiau kartu, skatiną ir vartotojų įsitraukimą, todėl nuspręsta neatnaujinti sistemos ir jų nepašalinti.

Svarbus faktas yra ir tai, kad net 87% „Facebook" resursų yra skiriama kovai su nepatikima informacija ir tinklo saugumu JAV. Taigi, likusiam pasauliui lieka vos 13%. Tai reiškia, kad vartotojai kitose pasaulio šalyse tampa itin pažeidžiami pavojingai informacijai ir netikslioms žinioms, yra laisvi jomis dalintis ir jas skleisti. Vis dėlto, „Facebook" susitelkimas ties JAV negali stebinti. Tai yra amerikiečių kompanija, kuri, kaip akivaizdu, nėra politiškai neutrali ir turi prisitaikyti prie tuo metu galiojančių teisės aktų, todėl bent parodomasis dėmesys vietiniams vartotojams padeda nukreipti nuo didžiulių vidinių problemų.