Konge Ebolos protrūkis virsta karu: ligoninę šturmavo kūnų reikalavę artimieji

Mongbwalu ligoninė buvo užpulta per naują Ebolos protrūkį rytų Konge

Rytų Konge sekmadienio vakarą į Mongbwalu bendrąją ligoninę įsiveržė supykusių jaunų vyrų grupė. Ligoninėje buvo gydomi Ebolos pacientai, o medicinos personalas, pasigirdus šūviams, buvo priverstas skubiai evakuoti pacientus ir darbuotojus. Associated Press nurodo, kad iš karto nebuvo aišku, ar per išpuolį kas nors nukentėjo. [1]

Ligoninės medicinos direktorius dr. Richardas Lokudu AP sakė, kad užpuolikai reikalavo atiduoti dviejų jų artimųjų kūnus. Jo teigimu, tuo metu teritorijoje girdėjosi šūviai, o medikai bandė išvesti pacientus ir darbuotojus iš pavojingos zonos. R. Lokudu pridūrė, kad Mongbwalu bendroji ligoninė paskelbė bendrąją parengtį.

Šis išpuolis tapo jau trečiu per vieną savaitę prieš sveikatos priežiūros įstaigas, kuriose medikai, stokodami išteklių, gydo arba izoliuoja įtariamus Ebolos atvejus. Pasaulio sveikatos organizacija šį protrūkį yra paskelbusi tarptautinio masto visuomenės sveikatos ekstremaliąja situacija.

Ebolos aukų kūnai gali išplatinti virusą per laidotuves ir atsisveikinimo ritualus

Ebolos protrūkių metu mirusiųjų kūnų tvarkymas tampa viena pavojingiausių grandžių. AP primena, kad nuo Ebolos mirusių žmonių kūnai gali būti labai užkrečiami, o virusas gali plisti, kai artimieji ruošia kūnus laidotuvėms arba renkasi atsisveikinimo apeigoms.

Būtent dėl šios rizikos Kongo valdžia nurodė, kad įtariamų Ebolos aukų laidojimą, kai tik įmanoma, turi organizuoti atsakingos institucijos ir specialiai parengtos komandos. Tokie sprendimai dažnai susiduria su artimųjų pasipriešinimu, nes laidotuvių ribojimai paliečia ne tik sveikatos apsaugą, bet ir šeimų orumą, religinius įpročius bei vietos bendruomenių papročius.

Penktadienį Kongo vyriausybė paskelbė, kad šalies šiaurės rytuose draudžiamos laidotuvių budynės ir daugiau kaip 50 žmonių susibūrimai. Šios priemonės skirtos viruso plitimui stabdyti, tačiau Mongbwalu įvykiai rodo, kad medicininiai draudimai ten veikia teritorijoje, kurioje žmonių pasitikėjimas valdžia ir sveikatos sistema yra itin trapus.

Per savaitę buvo užpultos trys sveikatos priežiūros vietos

Šeštadienį Mongbwalu gyventojų grupė užpuolė ir padegė organizacijos „Gydytojai be sienų“ įrengtą palapinę, skirtą įtariamiems ir patvirtintiems Ebolos atvejams. Per tą išpuolį iš objekto pasišalino 18 žmonių, kuriems buvo įtariama Ebolos infekcija. R. Lokudu anksčiau sakė, kad jų buvimo vieta tuo metu nebuvo žinoma.

Ketvirtadienį kitas gydymo centras Rwamparos miestelyje buvo sudegintas po to, kai šeimos nariams neleista pasiimti vietos vyro, įtariamai mirusio nuo Ebolos, kūno. Šie trys incidentai per kelias dienas parodė, kad protrūkis rytų Konge vyksta ne vien laboratorijų, ligoninių ir izoliavimo palatų lygmeniu – jis persikėlė į bendruomenių pyktį, baimę ir tiesioginį smurtą prieš medikus.

Tokie išpuoliai yra ypač pavojingi, nes jie gali sunaikinti izoliavimo infrastruktūrą, išsklaidyti galimai užsikrėtusius žmones ir priversti sveikatos darbuotojus trauktis iš teritorijų, kuriose jų labiausiai reikia. Ebolos protrūkio valdymui svarbi ne tik medicina, bet ir saugumas, vietos lyderių įtraukimas bei gebėjimas paaiškinti, kodėl laidojimo tvarka keičiama ekstremaliomis sąlygomis.

Kongo valdžia skelbia 904 įtariamus atvejus, bet mirčių statistikoje atsirado neatitikimų

Kongo komunikacijos ministerija sekmadienį socialiniame tinkle „X“ paskelbė, kad šalyje registruoti 904 įtariami Ebolos atvejai. Didžioji jų dalis susijusi su šiaurės rytine Iturio provincija. Tai reikšmingas šuolis nuo anksčiau skelbtų daugiau kaip 700 įtariamų atvejų.

Ministerija taip pat nurodė, kad bendras įtariamų mirčių nuo Ebolos skaičius siekia 119. Tačiau AP pažymi, kad atskirai pagal regionus pateikti skaičiai sudarė 220 mirčių. Pareigūnų iš karto nepavyko pasiekti, kad jie paaiškintų šį neatitikimą.

Tokie skaičių skirtumai protrūkio metu nėra smulkmena. Jie apsunkina rizikos vertinimą, sveikatos sistemos planavimą ir tarptautinės pagalbos koordinavimą. Kai virusas plinta nestabilioje teritorijoje, kiekvienas neaiškumas dėl atvejų ir mirčių reiškia sunkesnį kontaktų sekimą, sudėtingesnę izoliaciją ir didesnę vietos bendruomenių sumaištį.

Bundibugyo viruso protrūkį sunkina vakcinos nebuvimas ir vėlyvas aptikimas

Dabartinį protrūkį sukėlė Bundibugyo virusas – reta Ebolos viruso rūšis. AP nurodo, kad šiam virusui nėra prieinamos vakcinos. Tai iš esmės skiria šį protrūkį nuo kai kurių ankstesnių Ebolos bangų, kai buvo galima naudoti vakcinaciją prieš kitą, dažnesnę Ebolos viruso rūšį.

Pasaulio sveikatos organizacija pranešė, kad gegužės 5 d. gavo perspėjimą apie nežinomą ligą su dideliu mirtingumu Mongbwalu sveikatos zonoje Iturio provincijoje. Po greitojo reagavimo komandos tyrimo Mongbwalu ir Rwamparos sveikatos zonose protrūkis gegužės 15 d. buvo patvirtintas kaip Bundibugyo viruso sukelta liga.

AP duomenimis, virusas Ituryje galėjo plisti nepastebėtas kelias savaites po pirmos praneštos mirties balandžio pabaigoje Bunios mieste, provincijos sostinėje. Tuo metu pareigūnai tyrė kitą, dažnesnę Ebolos viruso rūšį, tačiau testai buvo neigiami.

Trys Raudonojo Kryžiaus savanoriai mirė po kūnų tvarkymo misijos

Tarptautinė Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio draugijų federacija pranešė, kad trys Kongo Raudonojo Kryžiaus savanoriai mirė per protrūkį Mongbwalu. Organizacijos duomenimis, jie, kaip manoma, užsikrėtė kovo 27 d., tvarkydami mirusiųjų kūnus per humanitarinę misiją, kuri tuo metu nebuvo susijusi su Ebola.

IFRC nurodė, kad tuo metu bendruomenė dar nežinojo apie Ebolos protrūkį, o pats protrūkis dar nebuvo identifikuotas. Organizacija įvardijo savanorius: Alikana Udumusi Augustiną, Sezabo Katanabo ir Ajiko Chandiru Viviane. Jie buvo tarp pirmųjų žinomų šio protrūkio aukų.

Jeigu ši užsikrėtimo data bus galutinai patvirtinta, protrūkio pradžios laikas gali būti pastumtas dar anksčiau. Tai reikštų, kad virusas bendruomenėse cirkuliavo ilgiau, nei manyta iš pradžių, o kontaktų sekimas taps dar sudėtingesnis.

PSO riziką Kongui padidino iki „labai aukštos“, bet pasaulinė grėsmė išlieka maža

Pasaulio sveikatos organizacija įvertino, kad protrūkis Kongui kelia „labai aukštą“ riziką. Tai aukštesnis lygis nei ankstesnis „aukštas“ vertinimas. Vis dėlto AP nurodo, kad pasaulinio išplitimo rizika, PSO vertinimu, išlieka maža.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras gegužės 22 d. taip pat nurodė, kad stebi Ebolos protrūkį Kongo Demokratinėje Respublikoje ir Ugandoje. Institucija paskelbė, kad rizika Europai išlieka labai maža, nors protrūkis Kongo Demokratinėje Respublikoje intensyvėja.

Rytų Kongo problema šiuo metu yra ne vien viruso biologija. Protrūkį sunkina nepasitikėjimas institucijomis, sveikatos sistemos išteklių trūkumas, smurtas prieš gydymo vietas ir kultūriškai jautrus mirusiųjų laidojimo klausimas. Kai užkrečiamas kūnas tampa konflikto objektu, epidemijos valdymas virsta lenktynėmis tarp medicinos, baimės ir laiko.