Konservatoriai dėl siūlymo stabdyti antrojo jūrinio vėjo parko konkursą kreipėsi į STT

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija, prašydama ištirti, ar „aušriečio“ Artūro Skardžiaus siūlymas laikinai stabdyti antrojo jūrinio vėjo parko konkursą neturi korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių, kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT).

Kaip penktadienį išplatintame pranešime nurodė TS-LKD, kreipimesi į STT teigiama, kad A. Skardžiaus iniciatyvos iš naujo vertinti antrojo jūros vėjo elektrinių parko pagrįstumą ir sustabdyti jau vykdomą konkursą sudaro įspūdį, jog parlamentaras rūpinasi asmeniniais interesais.

„A. Skardžiaus sutuoktinė yra sudariusi komercinės žemės nuomos sutartį su UAB „Renovacijos partneriai“ ir jo šeimai priklausančiame žemės sklype subnuomininkas UAB „Naujoji energija“ vykdo vėjo jėgainių parko eksploatacijos veiklą. Iš šių sandorių gaunama finansinė asmeninė nauda tiesiogiai priklauso nuo elektros energijos supirkimo kainos“, – akcentuojama rašte.

„Todėl atsakingų institucijų prašome ištirti A. Skardžiaus galimai supainiotus viešus ir privačius interesus. (...) Prašome patikrinti ar Seimo narys yra atskleidęs visus ryšius ir sandorius su vėjo energetikos verslininkais“, – išplatintame pranešime cituojamas TS-LKD frakcijos seniūnas Mindaugas Lingė.

Konservatorių frakcijos seniūno teigimu, iš praėjusių metų pabaigoje A. Skardžiaus pateiktos privačių interesų deklaracijos matosi, kad sudaryti sandoriai su bendrove ,,Renovacijos partneriai“ yra galiojantys. Be to, pasak M. Lingės, yra deklaruoti ir kiti ryšiai, sudarius nuomos ir pardavimo sandorius su fiziniais asmenimis, kurie taip pat gali būti susiję su interesais vėjo energetikos srityje.

77 primena, kad „Nemuno aušros“ frakcijos atstovo A. Skardžiaus vadovaujamas Seimo Audito komitetas praėjusią savaitę pasiūlė stabdyti antrojo 700 megavatų (MW) galios jūrinio vėjo parko konkursą, kol nebus atlikta tinkama projekto kaštų ir naudos analizė.

Konservatorių kreipimasis į STT

Kaip antradienį paskelbė Energetikos ministerija, šiuo metu vykstančio konkurso peržiūros tikslas – nustatyti jo sąlygas, kad projektas turėtų kuo mažesnį poveikį vartotojų galutinėms sąskaitoms už elektros energiją. Tai numatantis Vyriausybės nutarimo projektas pateiktas institucijų derinimui.

Ministrų kabinetui priėmus sprendimą dėl konkurso procedūrų atnaujinimo, jos būtų pradėtos iš naujo ir truktų 180 dienų. Atliekant konkurso analizę, svarstyti keli variantai: esamą konkursą tęsti be pokyčių arba stabdyti iš viso, taip pat – kaip ir nuspręsta dabar, įnešti korekcijų į esamas aukciono sąlygas.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) antrąjį vėjo parko konkursą pakartotinai paskelbė pernai lapkričio 18 dieną. Dabartinėse sąlygose įtvirtintas elektros kainos pardavimo diapazonas nuo 75 iki 125 eurų už megavatvalandę (MWh).

Antrojo konkurso dalyviai galėtų pasiūlyti elektrinių plėtros jūroje vystymo mokestį valstybei, kurio minimali suma turės siekti bent 5 mln. eurų, kiekvienas dalyvis realiuoju laiku turės siūlyti mažiausiai minėta suma didesnį vystymo mokestį už pasiūlytą prieš tai.

A. Skardžiaus interesai ir vėjo energetika

Iki šiol potencialų antrojo konkurso laimėtoją buvo tikimąsi paskelbti balandžio antroje pusėje, tuomet jį iki 60 kalendorinių dienų laikotarpiu turėtų įvertinti vyriausybinė Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija.

Kaip skelbta anksčiau, du vėjo parkai Baltijos jūroje galėtų užtikrinti maždaug pusę viso Lietuvos elektros poreikio.

Antrajame aukcione jau anksčiau teigė dalyvausianti valstybės valdoma energetikos įmonių grupė „Ignitis“, tai svarsto ir Lenkijos naftos koncernas „Orlen“.

Europos Sąjunga (ES) valstybėms narėms kelia tikslą, kad iki 2030 m. jūrinėje teritorijoje būtų ne mažiau kaip 60 GW suminės įrengtosios galios vėjo elektrinių, o iki 2050 m. – jau 300 GW.

Antrojo jūrinio vėjo parko konkurso situacija

Kaip numatyta Seimo priimtoje Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje (NENS), iki 2030 m. Lietuvoje planuojama įrengti du bendros 1,4 MW (megavatų) galios jūrinio vėjo parkus, o iki 2050 m. vėjo parkų galia turi didėti iki 4,5 GW (gigavatų).

Parengta remiantis elta.