Konservatoriai siūlo kriminalizuoti dezinformaciją: institucijos gautų teisę šalinti turinį

V. Kernagis: nauji įstatymai leis institucijoms nurodyti, ką galima skelbti žiniasklaidoje

Baudžiamąją atsakomybę už dezinformacijos skleidimą, nėra kelių Seimo narių atsitiktinis sprendimas, o rezultatas daugelio tarnybų bendradarbiavimo – tuo įsitikinęs parlamento Kultūros komiteto narys Vytautas Kernagis, kalbėjęs nacionalinio transliuotojo LRT eteryje.

Anot V. Kernagio, dabartinės institucijos, tokios kaip Nacionalinis krizių valdymo centras, Valstybės saugumo departamentas, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba, Lietuvos Radijo ir Televizijos komisija bei ryšių reguliavimo tarnyba, mato grėsmę dezinformacijai, bet neturi pakankamai įrankių veiksmingai reaguoti [1].

Nauji įstatymai suteiktų, pavyzdžiui, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai teisę privalomai nurodyti pašalinti tam tikrą turinį – anksčiau tokios galimybės nebuvo. Tai reiškia, kad neteisminė institucija galės spręsti, ką galima kalbėti, o vėliau galimas teismo peržiūros procesas.

Kernagis pabrėžia, kad tai nėra vien Seimo narių sprendimas, o kompleksinis darbas su beveik visomis tarnybomis, siekiant efektyviau kovoti su dezinformacija ir apsaugoti visuomenę, įskaitant nepilnamečius.

Ulbinaitė: informacinis karas vyksta seniai, o Lietuva atsišaudo per silpnai

Tuo tarpu šio įstatymų paketo autorė, Seimo narė Daiva Ulbinaitė, teigia, kad siūloma kriminalizuoti dezinformacijos kūrimą ir skleidimą – už tai numatant administracinę ar baudžiamąją atsakomybę. Ji pabrėžia, kad Lietuva vis dar nepasiruošusi informaciniam karui: priešiškos valstybės naudojasi socialiniais tinklais, SIM „spiečiais“ ir dirbtiniu intelektu, o mūsų tarnybos veikia teisinio vakuumo sąlygomis [2].

Ulbinaitė akcentuoja, kad tik sisteminis požiūris, aptartas su teisės ir dezinformacijos ekspertais, leis aiškiai apibrėžti, kokia informacija bus laikoma nusikalstama, ir užtikrinti balansą tarp kovos su melu ir žodžio laisvės.

Visgi, šiame įstatymų pakete numatyta, kad socialinės platformos bendradarbiautų su Lietuvos institucijomis ir šalintų pavojingą turinį. Ir ne vienam kilo pagrįstų klausimų – kaip tą priversti padaryti, pavyzdžiui, socialinei platformai „Facebook“. Tačiau D. Ulbinaitė aiškina, kad toks dalykas įmanomas tik remiantis „geranorišku bendradarbiavimu“.

„Tačiau, pasak mūsų tarnybų, geranoriškumo nėra. Rengiant pataisas, dalyvavo beveik visos tarnybos, vienaip ar kitaip kovojančios su dezinformacija mūsų šalyje. Jos siūlo numatyti prievolę socialiniams tinklams vykdyti valstybės tarnybų nurodymus. Jei prievolė nevykdoma – jiems taikoma administracinė atsakomybė.

Informacinės visuomenės paslaugų įstatyme numatoma prievolė socialiniams tinklams taikyti veiksmingas priemones šalinant žalingą turinį, apie kurį praneša mūsų tarnybos. Vien nacionalinių sprendimų nepakaks, tačiau visos tarnybos ir visi mus konsultavę teisininkai sutaria, kad šio žingsnio šiandien labai reikia. Informacinis karas vyksta seniai, o mes atsišaudome per silpnai.“ – teigė D. Ulbinaitė.

Konservatorė D. Ulbinaitė siūlo kriminalizuoti dezinformaciją

Lapkričio 10 d. Seime buvo pristatytas naujas įstatymų paketas, kuriuo siekiama kriminalizuoti dezinformacijos skleidimą ir suteikti valstybės institucijoms veiksmingus įrankius greitai reaguoti į grėsmes nacionaliniam saugumui.

Pasiūlymai apima aiškų dezinformacijos apibrėžimą, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę, įpareigoja socialines platformas bendradarbiauti su Lietuvos institucijomis ir šalinti pavojingą turinį internete. Be to, įstatymai numato atsakomybę už automatizuotų „SIM spiečių“ naudojimą dezinformacijai skleisti ir keičia Visuomenės informavimo, Informacinės visuomenės paslaugų, Elektroninių ryšių įstatymus bei Administracinių nusižengimų ir Baudžiamuosius kodeksus.

Iniciatyva siekiama užtikrinti, kad Lietuva galėtų veiksmingai gintis nuo geopolitinių grėsmių, hibridinių atakų ir kitų informacinių pavojų. Ankstesnė praktika parodė, kad trūko teisinių priemonių greitai reaguoti į melagingą informaciją ir apsaugoti nacionalinę informacinę erdvę, todėl įstatymų paketas suteikia institucijoms naujus įgaliojimus kontroliuoti pavojingą turinį, reaguoti į grėsmes ir stiprinti valstybės informacinę gynybą.