Konservatoriai siūlo sukurti „dronų sieną“, nors dar pavasarį Lietuvos paraiška ES buvo atmesta

Lietuvos sieną gintų robotai

Opozicinė Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) siūlo stiprinti šalies gynybą kuriant „dronų sieną“ – integruotą sistemą, kurioje sujungti žvalgybiniai ir koviniai dronai, oro gynybos priemonės ir dirbtinis intelektas. Pagal šią koncepciją pirmasis kontaktas su priešu įvyktų tarp technologijų, o ne karių, o žmogaus vaidmuo būtų iš esmės pašalintas iš pirmosios reakcijos grandinės. Sistema turėtų tapti penkiolikos kilometrų nepraeinamumo zona, paremta radarais, jutikliais ir įvairaus tipo bepiločiais orlaiviais.

Pirmoji gynybos linija – jutiklių tinklas, sekantis oro, jūros ir žemės erdves, antroji – artimojo nuotolio dronai, veikiantys pagal pirmojo asmens vaizdo principą, galintys žvalgyti ir smogti taikiniams 1–5 kilometrų atstumu. Tolimesnę liniją sudaro vidutinio ir ilgo nuotolio dronai, galintys stebėti ir atakuoti priešo logistikos punktus, vadavietes ar infrastruktūrą 10–150 kilometrų atstumu [1].

Be kovinių užduočių, multirotoriniai, jūriniai ir sausumos dronai vykdytų ir logistinę funkciją, gabendami amuniciją, medicinos priemones ir kitą aprūpinimą pavojingose zonose, taip mažinant karių nuostolius.

Sistema šaliai galėtų kainuoti iki 0,5 mlrd. eurų

Pagal konservatorių skaičiavimus, tokios sistemos įgyvendinimas gali kainuoti iki pusės milijardo eurų, įskaitant jutiklius, radarus ir dronų batalionų įrangą. Ukrainoje kovojęs dronų operatorius Arūnas Kumpis pabrėžia, kad svarbiausia yra karių ir infrastruktūros paruošimas, o ne įsigijimų mastas.

Sistema turėtų būti integruota į brigadų, batalionų ir kuopų veiklą per specializuotus štabus ir standartizuotą mokymo programą, kad operatoriai galėtų efektyviai dirbti savo daliniuose.

Oro gynybą siūloma stiprinti perėmimo dronais, ryšio trikdikliais, raketomis ir dronų atpažinimo sistemomis, veikiant vieningame „bendro oro vaizdo“ tinkle. Visa „dronų siena“ būtų koordinuojama dirbtinio intelekto, leidžiančio greitai ir decentralizuotai reaguoti į grėsmes.

TS-LKD pabrėžia, kad projektas ne tik stiprintų gynybą, bet ir kurtų naują technologinę ekosistemą bei ruoštų Lietuvos kariuomenę ateities karui, kuris bus robotizuotas ir dirbtinio intelekto valdomas – „kaip „Žvaigždžių karuose“.

Lietuva ir Estija negavo ES finansavimo „dronų sienai“

Tuo tarpu dar pavasarį Lietuvai ir Estijai nepavyko gauti Europos Sąjungos paramos projektui, skirtam pasienio apsaugai sukurti – vadinamajai „dronų sienai“. Estija buvo pagrindinė paraiškos teikėja, Lietuva – partnerė [2].

VRM pabrėžė, kad nepaisant finansavimo nebuvimo, dronai ir kitos inovatyvios technologijos išlieka būtinos Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) darbui, ypač pasikeitus saugumo situacijai regione. Šiuo metu Lietuva investuoja į droninių ir antidroninių pajėgumų plėtrą, orientuotą į valstybės sienos apsaugą.

Finansavimo paraiška Briuselyje buvo atmesta kovo pradžioje. Pernai gegužę tuometė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pranešė, kad regiono valstybės planuoja kurti „dronų sieną“. Projektas numatė naudoti bepiločius orlaivius pasienio stebėjimui bei antidronines sistemas kontrabandai ir provokacijoms stabdyti. Ministro tuomet neįvardijo konkretaus įgyvendinimo laiko.

A. Kubilius: Lietuva turi ruoštis dronų atakoms

Už gynybą ir kosmosą atsakingas eurokomisaras Andrius Kubilius liepos viduryje įspėjo, kad Lietuva nėra pakankamai pasirengusi gintis nuo dronų atakų. Pasak jo, ateityje į šalį gali patekti daugiau savadarbių ar imitacinių dronų, panašių į neseniai įskridusį iš Baltarusijos „Gerbera“ [3].

Kubilius paragino kurti „dronų sieną“, paruošti komandą ir gebėti masiškai gaminti dronus, reikalingus pasienio apsaugai. Politikas taip pat akcentavo, kad saugumas priklauso ne tik nuo fizinių barjerų, bet ir nuo technologinio pasirengimo gynybai.

VSAT patvirtino, kad įskridęs dronas oro pavojaus nesukėlė, tačiau tai parodo galimą grėsmę ateityje.

Lietuva dukart permokėjo už koncertinę tvorą

Tuo tarpu dar 2022-aisiais, į Lietuvą plūstant neteisėtiems migrantams iš Baltarusijos, dalį pasienio tvoros – koncertiną – įsigijome dukart brangiau nei rinkos kaina. Kaip skelbiama, iš Estijos buvo nupirkta 194 km pjaunamosios vielos už maždaug 2,2 mln. eurų. Paprasta matematika rodo, kad už tą patį kiekį vielos galima būtų sumokėti žymiai mažiau.

O štai dar 2021 metų vasarą tuometė vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė aiškino, kad tokia koncertina Lietuvai kainuosianti apie 41 milijoną eurų [4].

„Nuo šiandien pradėta spygliuoto barjero statyba, numatyta pastatyti 550 kilometrų, taip pat priimtas sprendimas pradėti statyti tvorą su Baltarusijos pasieniu. Yra tam tikras paskaičiavimas, mes matome, kad tą galime padaryti pakankamai greitai. Galbūt dabar nedetalizuosiu, per kiek laiko. Kaina tokios tvoros būtų apie 41 milijonas eurų“, – teigė politikė.