Konstitucinis Teismas nutraukė bylą dėl nebegaliojančio galimybių paso

Konstitucinis Teismas nemato prasmės nagrinėti to, ko jau nebėra

Po ilgai laukto Konstitucinio Teismo (KT) verdikto dėl galimybių paso teisėtumo ir neprieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, trečiadienį pasiekė žinia, jog KT šią bylą nutraukė. Anot jo, svarstymas yra beprasmis, mat galimybių pasas jau yra sustabdytas, tad ir nagrinėti nebėra ko. Tiesa, esminis niuansas yra tas, kad šis dokumentas yra tik sustabdytas, bet ne panaikintas.

KT sprendime yra nurodoma, kad nuo 2022 m. vasario 2 d. Vyriausybės nutarimu galimybių paso nebeliko, todėl „nebeliko nustatyta jokių kriterijų, kuriuos asmenys turėtų atitikti, kad galėtų naudotis paslaugomis kontaktiniu būdu ar būti aptarnaujami vykdant nurodytą ūkinę veiklą ar organizuojant renginius“ [1].

Taip pat anot KT, visas norimas paslaugas visi asmenys šiuo metu gali gauti laikantis valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytų reikalavimų. Kadangi visose visuomeninėse gyvenimo srityse šis teisinis reguliavimas yra panaikintas, nagrinėti jį nebėra prasmės.

Vis dar manote, kad Vyriausybė atsitiktinai jį ėmė ir sustabdė? Skaitykite toliau.

Laikinai sustabdytas, toli gražu nereiškia, kad panaikintas

Todėl šiandien nešališku turintis būti KT nusprendė nutraukti bylą dėl galimybių paso, o toks Teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas. Tiesa, galimybių paso atitikimą teisinės valstybės principams KT nagrinėtų tik tuo atveju, jeigu dėl to kreiptųsi kitas teismas.

Vyriausybė galimybių pasą „išjungė“ praėjusį šeštadienį palikdama galioti tik standartines pagrindines infekcijų kontrolės ir asmenų apsaugos priemones bei nuo darbuotojų pečių nuimdama privalomo periodinio testavimo naštą [2].

Tačiau jau šiandien premjerė Ingrida Šimonytė netiesiogiai parodė vidurinį pirštą Lietuvos žmonėms, mat sudarė prielaidą, kad galimybių pasas toli gražu nebuvo sustabdytas „su visam“ ir, esant reikalui, vėl gali būti grąžintas.

„Konstitucinio Teismo sprendimą vertinti man nėra reikalo, mes buvome pasiruošę bylai: buvo paskirti atstovai, pateikti atsiliepimai į keliamus klausimus. Tad jeigu Teismas būtų svarstęs bylą, būtume joje dalyvavę“, – teigia I. Šimonytė [3].

Prašymai nenutraukti bylos dėl galimybių paso atsimušė it į sieną

Nenutraukti pradėtos bylos dėl galimybių paso prašė ir susibūręs Tarptautinis studentų susivienijimas (TSS), pirmadienį KT įteikęs muzikologės Vitos Gruodytės inicijuotą peticiją dėl galimybių paso veikimo stabdymo su 112 tūkst. parašų [5].

Peticijoje V. Gruodytė atkreipė dėmesį, kad galimybių pasas akivaizdžiai pažeidžia LR Konstituciją vien tuo faktu, kad nėra įtvirtintas įstatymiškai, o tik Vyriausybės nutarimu. Manytina, kad vien tai, kad šis diskriminacinis dokumentas pažeidė daugelį kitų Konstitucijos straipsnių tik įrodo Lietuvos teisinės sistemos supuvimo lygį.

Galimybių paso ribojimai pažeidžia ir teisinės valstybės principą, teisę į žmogaus asmens neliečiamumą ir orumą (21 str.), privatų gyvenimą (22 str.), teisę į aukštąjį mokslą (41 str.), tėvų teises ir pareigas bei nuostatą, kad nepilnamečius vaikus gina įstatymas, o valstybė globoja šeimas (38 ir 39 str.) bei žmogaus teisę pasirinkti darbą (48 str.) [6].

Grupė opozicinių frakcijų parlamentarų, prašydami įvertinti ar Vyriausybės nutarimas dėl galimybių paso neprieštarauja šalies Konstitucijai, į KT kreipėsi dar praėjusių metų rudenį. Anot šios Seimo grupės, minimas dokumentas varžo pamatines didelės grupės žmonių teises [4].