Korupcijos skandalas Ukrainoje gilėja: iš gynybai skirtų lėšų dingo per 100 milijonų

Atskleista, kaip iš tankų gynybos biudžeto buvo pasisavinta per 102 mln. grivinų

Ukrainos nacionalinis antikorupcijos biuras (NABU) kartu su Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) paskelbė naujausią informaciją apie didelio masto korupcijos schemą, susijusią su gynybos užsakymais. Tyrimo duomenimis, iš valstybės biudžeto buvo pasisavinta daugiau nei 102 mln. grivinų, skirtų Ukrainos ginkluotųjų pajėgų šarvuotų transporto priemonių apsaugai – tuo metu, kai šaliai buvo teikiama intensyvi tarptautinė karinė ir finansinė parama. [1]

Šios lėšos buvo numatytos sprogstamajai reaktyviajai tankų šarvų apsaugai įsigyti. Pasak pareigūnų, nusikalstama veika vyko dar 2022 metų pavasarį – pačiu intensyviausiu Rusijos plataus masto puolimo laikotarpiu, kai gynybos sprendimai buvo priimami skubos tvarka, o kontrolės mechanizmai veikė ribotomis sąlygomis.

Tuomet Ukrainos Gynybos ministerija skubos tvarka sudarė sutartį su valstybine įmone dėl tankų apsaugos elementų tiekimo frontui. Naujausia tyrimo stadija patvirtino, kad padaryta žala valstybei priskiriama ypač dideliam mastui, o lėšos, skirtos kariuomenės saugumui, buvo nukreiptos ne pagal paskirtį.

Tyrimas atskleidė kainų išpūtimą ir lėšų plovimą gynybos užsakymuose

Tyrėjų teigimu, tuometinis valstybinės gynybos įmonės vadovas į schemą įtraukė komercijos direktorių ir privačios bendrovės savininką. Tarp valstybinės ir privačios įmonės buvo sudaryta sutartis, pagal kurią reaktyviosios šarvų apsaugos komponentai – dėžės ir konteineriai – buvo perkami beveik tris kartus brangiau nei jų reali rinkos kaina.

Toks kainų skirtumas, pasak tyrėjų, nebuvo atsitiktinis. Siekiant nuslėpti nusikalstamą veiklą, privatios įmonės vadovas organizavo pirkimus per fiktyvių bendrovių tinklą, taip sudarant teisėtumo regimybę. Dirbtinai suformuota „marža“ buvo pervedama į kontroliuojamas sąskaitas ir vėliau legalizuojama.

NABU ir SBU inicijuotos ekspertizės patvirtino, kad tokia schema padarė didelę žalą valstybės biudžetui. Ši žala konstatuota tuo metu, kai Ukraina viešai kreipėsi į sąjungininkus dėl papildomos karinės ir finansinės paramos, o Vakarų šalys, įskaitant Lietuvą, didino paramos apimtis. [2]

Įtariamieji nustatyti, tačiau klausimai dėl sistemos lieka atviri

Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) spaudos tarnyba pranešė, kad po plataus masto operatyvinių veiksmų Zaporižios ir Dnipropetrovsko srityse buvo identifikuoti pagrindiniai schemos organizatoriai – valstybinės gynybos įmonės komercijos direktorius, buvęs šios įmonės vadovas ir privačios rangovų bendrovės savininkas.

Atlikus kratas įtariamųjų darbo vietose ir gyvenamosiose patalpose, pareigūnai rado dokumentus bei kompiuterinę techniką, kuri, kaip įtariama, buvo naudojama nusikalstamai veiklai vykdyti ir gynybos lėšų judėjimui maskuoti.

Remiantis surinktais įrodymais, trims organizuotos grupės nariams pareikšti įtarimai dėl nusikalstamos veikos organizavimo, ypač didelio masto turto pasisavinimo piktnaudžiaujant tarnyba, nusikalstamu būdu gautų lėšų legalizavimo ir dokumentų klastojimo. Vienas iš įtariamųjų – buvęs valstybinės įmonės vadovas – jau yra suimtas kitoje byloje. [3]

Ši byla dar kartą iškėlė klausimą, kiek veiksmingai karo sąlygomis buvo kontroliuojamas gynybos biudžeto panaudojimas ir ar skubūs sprendimai netapo terpėmis sisteminiams pažeidimams, kurių pasekmes galiausiai dengia ne tik Ukrainos, bet ir ją remiančių valstybių mokesčių mokėtojai.