Kraujuoja nosis? Pamirškite vieną įprastą įprotį – galite sau pakenkti

Dažniausia reakcija gali pridaryti daugiau bėdos

Kraujas iš nosies dažniausiai pasirodo netikėtai, todėl pirmoji reakcija neretai būna atlošti galvą, atsigulti ar į šnerves įkišti servetėlę. Tačiau tokie įprasti veiksmai gali ne padėti, o apsunkinti situaciją, nes kraujas ima tekėti gerklės link, gali sukelti pykinimą, o nuolat liečiant nosį pažeidžiamas dar tik besiformuojantis krešulys.

„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Lina Stočkutė-Plytnikė pastebi, kad dažniausiai dėl šios problemos kreipiasi žmonės, kuriems kraujavimas kartojasi, nosies gleivinė yra sausa ir jautri arba kraujo pasirodo po mechaninio sudirginimo [1].

Tokie nusiskundimai esą ypač dažni šildymo sezonu, sergant sloga, dėl alergijos dažnai čiaudint ar stipriai pučiant nosį.

Kraujavimo priežastis gali slypėti ne tik nosyje

Išsausėjusi nosies gleivinė tampa gerokai jautresnė įvairiems dirgikliams, todėl kraujo gali pasirodyti stipriau išpūtus ar pakrapščius nosį, sergant infekcija, paūmėjus alergijai ar patyrus traumą. Vis dėlto pasikartojantį kraujavimą gali lemti ne tik vietinis gleivinės pažeidimas, bet ir bendra žmogaus sveikatos būklė.

„Sausa nosies gleivinė lengvai sutrūkinėja, todėl net nedidelis sudirginimas gali pažeisti paviršinius kapiliarus. Jei žmogus vartoja kraują skystinančius vaistus, turi krešėjimo sutrikimų ar padidėjusį kraujospūdį, kraujavimas gali būti dažnesnis, gausesnis arba sunkiau sustabdomas“, – aiškina L. Stočkutė-Plytnikė.

Dėl šios priežasties dažnai pasikartojančio kraujavimo nereikėtų ignoruoti, ypač jei žmogus serga kepenų ar kraujo ligomis, turi krešėjimo sutrikimų arba vartoja vaistus, galinčius padidinti kraujavimo riziką.

Svarbiausia – galvą palenkti į priekį

Prasidėjus kraujavimui reikėtų atsisėsti, galvą šiek tiek palenkti į priekį ir nykščiu bei smiliumi tvirtai suspausti minkštąją nosies dalį. Ją rekomenduojama laikyti suspaustą 10–15 minučių, kvėpuojant per burną ir per anksti netikrinant, ar kraujas jau sustojo, nes taip galima sutrikdyti krešulio formavimąsi.

Viena dažniausių klaidų – galvos atlošimas, nors tokiu būdu kraujavimas iš tiesų nėra stabdomas. Sustojus kraujui taip pat reikėtų kurį laiką vengti intensyviai pūsti nosį, kad nebūtų pažeista kraujavimo vieta.

„Atlošus galvą kraujas nuteka į gerklę ir gali sukelti pykinimą ar vėmimą. O stipriai pučiant nosį po kraujavimo galima nuplėšti susidariusį krešulį, todėl kraujavimas prasidės iš naujo“, – sako L. Stočkutė-Plytnikė.

Jeigu kraujavimas tęsiasi ilgiau nei 20–30 minučių, yra labai gausus, prasidėjo po galvos ar veido traumos, žmogui svaigsta galva ar pasireiškia stiprus silpnumas, reikėtų kreiptis į medikus. Gydytojo konsultacija svarbi ir tuomet, kai tokie epizodai kartojasi dažnai.

Drėgna gleivinė – mažesnė kraujavimo rizika

Norint sumažinti kraujavimo tikimybę, svarbu pasirūpinti nosies gleivinės drėgme, ypač šildymo sezono metu. Tam gali būti naudojamas fiziologinis jūros vanduo, izotoninis druskos tirpalas, nosies geliai ar tepalai, o namuose rekomenduojama palaikyti maždaug 40–60 proc. santykinę oro drėgmę.

Taip pat vertėtų nekrapštyti nosies, neplėšti susidariusių šašų ir vengti gleivinę dirginančių cigarečių dūmų, dulkių bei stiprių kvapų. Atsargiai reikėtų vartoti kraujagysles sutraukiančius preparatus nuo nosies užgulimo, nes naudojami per ilgai jie gali sausinti gleivinę, o dėl kraujavimo riziką galinčių didinti vaistų vartojimo reikėtų tartis su gydytoju ir savarankiškai nekeisti paskirto gydymo.