Vienas įrašas.549 584akys.
rugs. 26Prieš šildymo sezoną – priminimas: už draudžiamą kurą krosnyje gresia iki 300 eurų baudarugs. 26Pasaulio skola perkopė 365 trln. JAV dolerių: vien per pusmetį prisidėjo dar 10 trln.rugs. 26Diena, kai Islandija sustojo: 90 proc. moterų pasakė „gana“rugs. 26Metus nesikreipėte dėl pensijos? Nuo šiol tai gali reikšti 8 proc. didesnę išmokąrugs. 26Pirmieji Alzheimerio ligos požymiai ar tik užmaršumas: neurologė paaiškina, kaip juos atskirtirugs. 26Paukščių gripas Lietuvoje: rudens migracija didina grėsmę kiemo vištoms ir paukštininkystės ūkiamsrugs. 26Transporto skurdas Lietuvos kaime: 54 savivaldybėse planuojamas pavėžėjimas pagal poreikįrugs. 26Saudo Arabija telkia sąjungininkus karui su husiais: Turkija ir Pakistanas rengia skubų kariuomenių vadų susitikimą

Kreiptasi į Konstitucinį Teismą dėl iš M. Drobiazko atimtos Lietuvos pilietybės

•Naujienos•Viktorija Navickienė
Komentuoti (0)

Regionų administracinis teismas dėl M. Drobiazko kreipėsi į KT

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai antradienį nepaskelbė, ar pagrįstai buvo atimta Lietuvos pilietybė iš šokėjos Margaritos Drobiazko, teismas nutarė kreiptis išaiškinimo į Konstitucinį Teismą.

Šokėja buvo padavusi skundą dėl išimties tvarka suteiktos ir pernai atimtos Lietuvos pilietybės.

„Kilo klausimas, ar Pilietybės įstatymo nuostata, kuria nustatomas specialus pilietybės netekimo pagrindas tik daliai dvigubą pilietybę turinčių asmenų atitinka lygybės principą. Kodėl tik tie, kurie turi tam tikrą požymį – pilietybės įgijimą išimties tvarka, patenka į šią reguliavimo sritį. O kiti daugybinę pilietybę turintys, į reguliavimo sritį nepatenka“, – sakė nutartį paskelbęs teisėjas Gediminas Užubalis.

Jis paminėjo ir antrą priežastį, dėl ko trijų teisėjų kolegija kreipėsi į Konstitucinį Teismą.

„Pagal nustatytą reguliavimą ir pagrindą, kuriuo buvo netekta pilietybės, požymis ir pagrindas buvo apibūdintas kaip priešingos valstybės išreikštas palaikymas, tačiau sistemiškai aiškinant formuluotę, jis turi nesiekti grėsmės nacionalinio saugumo interesams lygio. Vienas pagrindas numatytas, kad kai veiksmai sukelia grėsmę nacionalinio saugumo interesams, antras pagrindas numatytas – tiesiog viešas kitos valstybės palaikymas. Taigi sistemiškai aiškinant, jis taikytinas tiktai tada, kai tokie veiksmai nesukelia grėsmės nacionalinio saugumo interesams. Teismui kilo klausimas – tai kokio tikslo siekiama tokia norma ir tokia priemone, kuri gali būti pakankamai griežta – tai yra pilietybės netekimas. Jeigu siekiama nacionalinio saugumo interesų, kodėl už veiką, kuri nesukėlė grėsmės nacionalinio saugumo interesams, reikia būtinai atimti pilietybę “, – aiškino teisėjas.

Byla dar bus sustabdyta iki Konstitucinio Teismo išaiškinimo.

Advokatė: M. Drobiazko džiaugiasi sprendimu dėl jos bylos kreiptis į Konstitucinį Teismą

Šokėja ant ledo M. Drobiazko džiaugiasi teismo sprendimu kreiptis į KT išaiškinimo dėl jai taikytų Pilietybės įstatymo nuostatų atitikties Konstitucijai.

„Džiaugiasi teismo sprendimu, ji informuota. Mes ir prašėme kreiptis į Konstitucinį Teismą. Turi būti peržvelgta, ar Pilietybės įstatymo pataisos neprieštarauja Konstitucijai“, – sakė viena iš M. Drobiazko advokačių Kristina Čeredničenkaitė.

Ji sakė, kad teisininkai jau anksčiau kėlė diskusijas dėl Pilietybės įstatymo pataisų.

„Gerai, kad atsakys Konstitucinis Teismas, ar yra prieštaravimas ir tada matysim“, – sakė advokatė.

M. Drobiazko nebuvo prisijungusi nuotoliniu būdu į teismo posėdį, pasak advokatės, klientė rūpinasi neseniai gimusiu kūdikiu.

M. Drobiazko priežasčių nesupranta

Pati M. Drobiazko anksčiau teisme stebėjosi, kodėl buvo panaikinta jai anksčiau suteikta Lietuvos pilietybė. Nors iš šokėjos pilietybė atimta dėl reikšto palaikymo Kremliaus režimui, M. Drobiazko pažymėjo, kad jokių politinių pažiūrų viešai nedemonstruoja.

Prezidentas Gitanaus Nausėda pernai rugsėjo viduryje pasirašė dekretą, kuriuo iš M. Drobiazko atėmė Lietuvos pilietybę. Tai padaryti rekomendavo Pilietybės reikalų komisija, argumentuodama jos viešai reiškiamu palaikymu karą Ukrainoje vykdančiam Kremliaus režimui.

Rusijos sportininkei Lietuvos pilietybė išimties tvarka suteikta prieš 30 metų už nuopelnus Lietuvos sportui ir šalies vardo garsinimą. M. Drobiazko su savo vyru Povilu Vanagu yra atstovavusi Lietuvai įvairiuose čempionatuose.

Seimas yra priėmęs Pilietybės įstatymo pataisas, leidžiančias Lietuvos pilietybę atimti iš dvigubą pilietybę turinčio asmens, jeigu jis viešai reiškia palaikymą valstybei, keliančiai grėsmę Lietuvos ar jos sąjungininkų saugumo interesams.

Lietuvos institucijos teigia, kad M. Drobiazko palaiko glaudžius profesinius ir asmeninius ryšius su Tatjana Navka – Rusijos prezidento Vladimiro Putino spaudos sekretoriaus Dmitrijaus Peskovo žmona. T. Navkai Europos Sąjunga ir JAV yra įvedusios sankcijas.

M. Drobiazko šoko, yra susituokusi su lietuviu P. Vanagu

Kaip rašo Visuotinė lietuvių enciklopedija, 1971 metais gimusi M. Drobiazko 1994 m. baigė Maskvos srities kūno kultūros institutą. Nuo 1988 šoka poroje su P. Vanagu, su kuriuo 2000 m. susituokė.

13 kartų (1992–2002, 2005, 2006) ji tapo Lietuvos šokių ant ledo čempionė.

M. Drobiazko 2002-2019 m. Lietuvoje kasmet organizavo (su P. Vanagu) pramoginį ledo renginį Liepsnojantis ledas. 2007-2010, 2012-2014 m., 2016-2020 m. ji buvo Rusijos televizijos ledo šou laidų dalyvė, 2000-siais apdovanota Gedimino ordino Riterio kryžiumi.

2022 m. Lietuvos prezidento dekretu iš M. Drobiazko apdovanojimas atimtas, pažeminus apdovanotojo vardą, kai paaiškėjo, kad Rusijos karo prieš Ukrainą metu ji čiuožė T. Navkos organizuotame pramoginiame ledo renginyje Sočyje.

Elta pranešimas.

Komentuoti (0)

Ką apie tai manai tu?

Komentarų (0)

Komentarų dar nėra. Būk pirmas!

Komentuoti gali tik prisijungę vartotojai. Registruokis — ir galėsi pasidalinti savo mintimis apie šį straipsnį.

Registruotis

Slapukai

Naudojame būtinuosius slapukus platformos veikimui. Analitinius ir rinkodaros slapukus įjungiame tik gavę jūsų sutikimą — galite bet kada pakeisti pasirinkimą.