„Kreivų veidrodžių karalystėje 720 valandų poilsis tik deklaratyvus?

Laikinojo atokvėpio paslauga prieinama dviejuose trečdaliuose savivaldybių

Negalią turinčio ar senyvo amžiaus žmogaus slauga kartais gali tapti sunkiai arba visiškai nesuderinama su asmeniniu ir visuomeniniu gyvenimu, todėl kai kurios savivaldybės nieko nelaukė ir ėmėsi darbų – pradėjo teikti laikinojo atokvėpio paslaugas. Kitaip sakant, kai kuriose savo įstaigose jos trumpam priima pagloboti neįgalų ar senyvo amžiaus žmogų, kad jį prižiūrintis asmuo galėtų susitvarkyti savo reikalus ar pailsėti. Bet pasirodo, kad norinčius pasinaudoti tokia paslauga galima suskaičiuoti kone ant abiejų rankų pirštų. Juolab, kad tokia paslauga yra mokama, nors ir ne visiems.

Laikinojo atokvėpio paslaugą Lietuvoje jau teikia 37 savivaldybės, o paslauga asmuo gali pasinaudoti, jei atitinka šiuos kriterijus [1]:

• yra vienas iš tėvų vaikų su negalia iki 18 m., jeigu vaikui yra nustatytas neįgalumo lygis ir specialusis nuolatinės slaugos poreikis arba specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos poreikis);
• yra vienas iš artimųjų, slaugantis suaugusį su negalia arba senyvo amžiaus asmenį, kuriam nustatytas ne didesnis nei 55 proc. darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis ir specialusis nuolatinės slaugos poreikis arba specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos poreikis).

Tokią paslaugą galima gauti ir didžiuosiuose šalies miestuose: Vilniuje, Klaipėdoje, Palangoje, Šiauliuose, Alytuje, Panevėžyje, taip pat ir kituose mažesniuose rajonuose.

Kad ir kaip bebūtų keista, tačiau laikinojoje sostinėje Kaune šiuo metu ši paslauga vis dar nėra prieinama kaip ir dar likusiose kitose 23-ose savivaldybėse.

Galimybė yra, bet poreikis vis dar išlieka žemas

Neįgalių ar senyvo amžiaus žmonių slaugymas ir priežiūra kartais gali tapti sunkiai įkandama užduotimi. Net ir su skiriama pagalba tokį žmogų globojantis asmuo per metus savo reikmėms gali skirti vos 720 valandų (30 parų)! Būtent tiek laiko jam gali būti teikiama atokvėpio paslauga.

Vis dėlto, kad ir daugelyje Lietuvos savivaldybių paslauga yra prieinama, ja pasinaudojusių – vis dar mažuma.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) surinkti duomenys rodo, kad net 11-oje iš 37-ų šią paslaugą teikiančių savivaldybių, ja nebuvo pasinaudota.

To priežastimi galėjo būti ir šalį užklupusi pandemija. Manoma, kad šeimos kuo labiau siekė rizikos grupėms priklausančius asmenis apsaugoti nuo išorinio kontakto. Be to, gali būti, kad šia paslauga kai kuriose savivaldybėse nebuvo visai naudojamasi ir dėl giliai įsišaknijusio požiūrio, kad „niekas taip gerai nepasirūpins mano artimuoju kaip aš pats“.

Paslauga teikiama ir įstaigose, ir namuose

Dėl paslaugos besikreipiantis asmuo gali pasirinkti, kur nori ją gauti: namuose, dienos centre, socialinės globos įstaigoje ar kaskart derinti poreikius skirtingose vietose. Jei savivaldybė tenkina sprendimą šeimai suteikti šią paslaugą, svarbu atkreipti dėmesį, kad toks verdiktas galioja 24 mėn. laikotarpį, tad dvejus metus nebereikės papildomai kreiptis norint gauti šią paslaugą, praneša SADM.

Laikinojo atokvėpio paslaugas teikia specialistai, atsižvelgiant į slaugomo asmens poreikius. Pavyzdžiui, tokias paslaugas gali teikti socialiniai darbuotojai, psichologai, socialiniai pedagogai, individualiosios priežiūros personalas ar kiti socialinės bei sveikatos priežiūros paslaugas teikiantys darbuotojai.

Už paslaugą teks ir primokėti iš savų lėšų

Visgi asmuo, kuriam reikalinga pagalba slaugoje, atsimuša į „kreivų veidrodžių karalystę“. Už ribotai teikiamą laikinojo atokvėpio paslaugą dalį lėšų reikia padengti iš savo kišenės, tad tai tik dar labiau apriboja galimybes tokia paslauga pasinaudoti.

Juk negalią turinčio žmogaus priežiūra neapsiriboja tik socialine „pagalba iš šalies“, o dažnai specifinėms išlaidoms padengti nepakanka ir kelių žmonių gaunamų pajamų.

SADM praneša, kad kaina už laikino atokvėpio paslaugas priklauso nuo negalią turinčio suaugusio asmens ar vaiko pajamų.

Paslauga teikiama nemokamai tik tais atvejais, kai asmens ar šeimos pajamos, tenkančios vienam nariui yra mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį (256 eurus). Nustatant asmens finansines galimybes mokėti už socialines paslaugas, neįskaitomos asmenų su negalia gaunamos su darbo santykiais susijusios pajamos, jeigu jos neviršija minimalios mėnesinės algos.

Kitais atvejais pagalbos kaina apskaičiuojama pagal šį algoritmą: pagalba į namus kainuoja 20 proc. negalią turinčio asmens pajamų, o dienos arba trumpalaikė globa institucijoje – iki 50 proc. asmens pajamų.

Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad skirtinga pagalba turi ir skirtingus valandų bei periodiškumo limitus.