Vienas įrašas.549 584akys.
rugs. 26Prieš šildymo sezoną – priminimas: už draudžiamą kurą krosnyje gresia iki 300 eurų baudarugs. 26Pasaulio skola perkopė 365 trln. JAV dolerių: vien per pusmetį prisidėjo dar 10 trln.rugs. 26Diena, kai Islandija sustojo: 90 proc. moterų pasakė „gana“rugs. 26Metus nesikreipėte dėl pensijos? Nuo šiol tai gali reikšti 8 proc. didesnę išmokąrugs. 26Pirmieji Alzheimerio ligos požymiai ar tik užmaršumas: neurologė paaiškina, kaip juos atskirtirugs. 26Paukščių gripas Lietuvoje: rudens migracija didina grėsmę kiemo vištoms ir paukštininkystės ūkiamsrugs. 26Transporto skurdas Lietuvos kaime: 54 savivaldybėse planuojamas pavėžėjimas pagal poreikįrugs. 26Saudo Arabija telkia sąjungininkus karui su husiais: Turkija ir Pakistanas rengia skubų kariuomenių vadų susitikimą

Kristina ZAMARYTĖ-SAKAVIČIENĖ: Kainą už suaugusiųjų norą keisti šeimos sampratą mokės vaikai

Komentuoti (0)

Dalyvavau LNK laidoje „Už ir prieš“, kurioje diskutavome apie tos pačios lyties partnerystės įteisinimą

Intensyvus, emocionalus ir gana chaotiškas filmavimas – ateis laikas, pamatysime, kas gavosi.

Trumpai mano pozicija: nesutinku su partneryste, nes kainą už suaugusiųjų norą keisti šeimos sampratą mokės vaikai.

Valstybė pamiršo, kokia yra šeimos esmė.

Grįžkime prie pradžių. Nesvarbu, ar vaikas pradėtas santuokoje, ar per vienos nakties nuotykį, ar net mėgintuvėlyje – kiekvienas vaikas turi biologinį tėtį ir mamą. Ir kiekvienas vaikas turi prigimtinę teisę bei troškimą pažinti ir augti su savo tėvais, kurie atsakingi už jo egzistenciją.

Santuoka visais laikais buvo būdas, kuriuo visuomenės stengėsi surišti vyrą ir moterį, kad jie kartu prisiimtų atsakomybę už savo bendrus vaikus. Šeimos esmė visada buvo nukreipta į vaikų gimimą ir jų gerovės užtikrinimą. Todėl šeimą sukurti galėjo tik vyras ir moteris. Iki šiol taip buvo ir Lietuvos teisėje – šeimos samprata buvo vaikocentriška.

Tos pačios lyties partnerystė atsisako lyčių skirtingumo principo šeimoje

Tai reiškia, kad šeimos esmė atsiejama nuo gyvybės pradėjimo, jos puoselėjimo, nuo geriausių sąlygų vaikams augti užtikrinimo – ir susiejama tik su emociniais suaugusiųjų ryšiais. O vaikai kažkaip prisitaikys…

O kai valstybė suaugusiųjų interesus iškelia aukščiau vaikų, tada kainą už suaugusiųjų pasirinkimus turi sumokėti vaikai – savo teisėmis, saugumu, laime.

Gausūs dešimtmečiais vykdyti tyrimai aiškiai patvirtina paprastą tiesą: stabili santuokinė biologinių mamos ir tėčio šeima vaikams suteikia daugiausiai meilės, rūpesčio ir saugumo.

Tos pačios lyties poroje vaikas neišvengiamai netenka teisės į savo tėtį arba mamą

Lesbietė moteris gali būti gera mama, bet negali būti tėčiu. Homoseksualus vyras gali būti puikus tėtis, bet jis negali būti mama. O vaikams reikia ir mamos, ir tėčio. Mamos ir tėčiai skiriasi – jų bendravimo, auklėjimo, net žaidimo stiliai skirtingi. Jie papildo vienas kitą ir padeda užtikrinti visapusišką vaiko asmenybės augimą.

Bent vienas iš partnerių neišvengiamai vaikui yra genetiškai svetimas žmogus. Nors tikrai yra herojiškų globėjų, kurie nuostabiai rūpinasi vaikais, statistika rodo, kad kartu gyvenantys suaugę, kurie nėra biologiniai tėvai, didina smurto, nepriežiūros ir kitų neigiamų pasekmių vaikui tikimybę. Moksle tai vadinama „Pelenės efektu“. Tokia žmogiškos prigimties realybė – auginti vaikus nėra paprasta, kartais labai sunku. Mes turime stiprius motinystės ir tėvystės instinktus, kurie padeda mylėti ir rūpintis savo genetiniais palikuonimis. Natūraliai tėvai gyvybę už savo vaikus atiduotų. O kai šio elemento trūksta, išauga įvairios rizikos vaikams.

Tyrimuose vertinant tokius rodiklius kaip saugumas šeimoje, seksualinis išnaudojimas, lytiškai plintančios infekcijos, pasiekimai mokykloje, depresijos lygis, priklausomybės, marihuanos vartojimas, nusikalstamas elgesys, emociniai ir psichologiniai sunkumai – vaikų, augusių homoseksualiose porose, rezultatai akivaizdžiai prastesni.

Problema su partneryste yra ta, kad ji programuoja vaikams nepalankias situacijas

Ir taip atsitinka ne dėl „likimo“, o dėl valingo valstybės sprendimo.

Mano įsitikinimu, valstybė negali tyčia kurti reguliavimo, prieštaraujančio natūraliems vaiko poreikiams. Juolab – per šeimos institutą sulyginti su vyro ir moters šeima, vienodai skatinti, remti ir vienodai diegti mokyklose.

Valstybė turi pripažinti objektyvius skirtumus tarp skirtingų ir tos pačios lyties porų ir atitinkamai diferencijuoti teisinį reguliavimą: vienoms suteikti šeimos statusą, kitoms – artimo ryšio, bendro gyvenimo susitarimo ar pan. Nes tai atitinka vaikų teises ir geriausius interesus.

Vaiko teisės visada turi būti prioritetas.
– Vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d.
– Civilinio kodekso 3.3 str.
– VTAPĮ 4 str. 1 d.

Ačiū:
Rūtai Mikelkevičiūtei už pastangas suprasti ir atskleisti abi puses
Ignui Vėgėlei ir Pauliui Saudargui už vaikocentriškos šeimos sampratos gynimą
Paul de Miko už provokacijas
Oponentams už kultūringą diskusiją

Publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo 77 pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.

Komentuoti (0)

Ką apie tai manai tu?

Komentarų (0)

Komentarų dar nėra. Būk pirmas!

Komentuoti gali tik prisijungę vartotojai. Registruokis — ir galėsi pasidalinti savo mintimis apie šį straipsnį.

Registruotis

Slapukai

Naudojame būtinuosius slapukus platformos veikimui. Analitinius ir rinkodaros slapukus įjungiame tik gavę jūsų sutikimą — galite bet kada pakeisti pasirinkimą.