Krokuvos politinis sprogimas: referendumas nušlavė merą A. Miszalskį ir miesto tarybą

Krokuvos rinkėjai referendume aiškiai pasisakė už mero Aleksandro Miszalskio atšaukimą

Krokuvos gyventojai vietos referendume didele persvara pritarė mero Aleksandro Miszalskio atšaukimui iš pareigų. „TVP World“ paskelbė, kad pagal balsavusiųjų apklausą prie išėjimo iš rinkimų apylinkių miesto vadovas ir Krokuvos miesto taryba neteko politinio pasitikėjimo.

Lenkijos žiniasklaidos skelbiami „exit poll“ duomenys parodė itin vienpusį rezultatą: už A. Miszalskio atšaukimą balsavo 97,8 proc. referendume dalyvavusių rinkėjų, prieš buvo 2,2 proc. Tokį rezultatą pateikė Ogólnopolska Grupa Badawcza ir „Stan360“ tyrimas, rengtas „Polsat News“.

Referendumas vyko sekmadienį, gegužės 24 d., o balsavimo apylinkės buvo atidarytos nuo 7 iki 21 val. Gyventojai gavo dvi atskiras balsavimo korteles: vieną dėl mero atšaukimo, kitą dėl miesto tarybos paleidimo.

Miesto tarybos atšaukimui taip pat pritarta triuškinama persvara

Krokuvos miesto taryba referendume sulaukė beveik tokio pat griežto rinkėjų verdikto kaip ir meras. Pagal „late poll“ duomenis, už tarybos paleidimą balsavo 96 proc. referendume dalyvavusių gyventojų, prieš buvo 4 proc.

Tai reiškia, kad referendumas smogė ne vien A. Miszalskiui asmeniškai, bet visai miesto valdžios konstrukcijai. Rinkėjai balsavo ne už kosmetinį pokytį, o už visos savivaldos viršūnės perkrovimą.

Oficialūs rezultatai turėjo būti skelbiami pirmadienio rytą, kai miesto referendumo komisijos baigė skaičiuoti protokolus iš apylinkių. Lenkijos rinkimų biuras iš anksto nurodė, kad dalinių rezultatų skelbti neplanuojama – gyventojai turėjo sulaukti galutinio bendro rezultato.

Dalyvavimo riba buvo peržengta, todėl referendumas tapo privalomas

Svarbiausias klausimas po balsavimo buvo ne tik „už“ ir „prieš“ santykis, bet ir dalyvavimo lygis. Kad referendumas būtų galiojantis, reikėjo pasiekti nustatytą rinkėjų aktyvumo ribą. Prieš balsavimą Lenkijos šaltiniai skelbė, kad į apylinkes turėjo ateiti maždaug 27 proc. rinkėjų.

„Late poll“ duomenimis, referendume dalyvavo 31,8 proc. rinkėjų, todėl rezultatas turėjo būti privalomas. Kai kurie lenkų šaltiniai skelbė ir kitą „exit poll“ aktyvumo rodiklį – 33,4 proc., tačiau vėlesni duomenys rodė 31,8 proc.

Vėliau „Onet“ paskelbė, kad pagal oficialius duomenis dalyvavimas siekė 29,99 proc., o tai vis tiek reiškė, kad A. Miszalskis buvo atšauktas. Šis skaičius yra mažesnis už pirmines apklausas, bet pakankamas, kad referendumas turėtų realias teisines pasekmes.

Referendumą inicijavo gyventojai, surinkę apie 134 tūkst. parašų

Referendumo kelias prasidėjo dar kovą, kai iniciatyvinis komitetas pateikė prašymą dėl balsavimo surengimo. Krokuvos rinkimų komisijos informacijoje nurodyta, kad 2026 m. kovo 11 d. rinkėjų iniciatyvinė grupė pateikė prašymą dėl referendumo, o įgaliotiniu buvo paskirtas Rafałas Zontekas.

Vietos žiniasklaida skelbė, kad iniciatoriai surinko apie 134 tūkst. parašų. Parašų rinkimas truko 40 dienų, nors pagal taisykles tam buvo numatyta iki 60 dienų.

Referendumo iniciatoriai A. Miszalskį kritikavo dėl miesto skolos didėjimo, neištesėtų kampanijos pažadų ir politinių sprendimų valdymo. „TVP World“ dar kovą rašė, kad kritikai merui priekaištavo dėl finansų, pažadų ir politikos įgyvendinimo problemų.

Krokuvos referendumas tapo smūgiu ir nacionalinei Lenkijos politikai

A. Miszalskis priklauso Donaldo Tusko Pilietinei koalicijai, todėl referendumo rezultatas iš karto įgijo platesnę politinę reikšmę. Dešinioji opozicija Lenkijoje jį pristatė kaip įspėjimą ne tik Krokuvos valdžiai, bet ir D. Tusko vyriausybei.

Lenkijos opozicijos politikai po „exit poll“ rezultatų kalbėjo apie „raudoną kortelę“ valdantiesiems. Toks tonas rodo, kad Krokuvos referendumas bus naudojamas kaip argumentas nacionalinėje kovoje tarp valdančiosios Pilietinės koalicijos ir jos oponentų.

Vis dėlto vietos referendumo rezultato negalima automatiškai perkelti į visos Lenkijos politinę nuotaiką. Krokuvos balsavimas turėjo labai konkrečią savivaldos darbotvarkę – miesto valdymą, skolas, pažadus, tarybos darbą ir vietos pasitikėjimą valdžia.

Po mero ir tarybos atšaukimo Krokuvai teks ruoštis naujiems rinkimams

Jeigu galutiniai oficialūs rezultatai patvirtina referendumo galiojimą, Krokuvai teks rengti pirmalaikius rinkimus. Pagal Lenkijos vietos savivaldos logiką, sėkmingas atšaukimo referendumas nutraukia dabartinės miesto valdžios mandatą ir atveria kelią naujam politiniam etapui.

Tai reiškia, kad Krokuva – vienas svarbiausių Lenkijos miestų, turizmo, universitetų ir kultūros centras – artimiausiu metu liks politinio persitvarkymo režime. Nauji rinkimai lems ne tik tai, kas pakeis A. Miszalskį, bet ir kokia dauguma formuos miesto tarybą.

Referendumas taip pat parodė, kad aktyvi vietos iniciatyva gali tapti realia valdžios keitimo priemone. Krokuvos atvejis išsiskiria ne vien triuškinamu „už atšaukimą“ rezultatu, bet ir tuo, kad rinkėjai peržengė aktyvumo slenkstį, kuris dažnai tampa pagrindine savivaldos referendumų kliūtimi.

Šaltiniai

TVP World. (2026). Krakow mayor and council ousted in referendum: exit poll
https://tvpworld.com/93433594/krakow-mayor-miszalski-ousted-in-referendum-exit-poll-show

Interia. (2026). Koniec referendum w Krakowie. Sondażowe wyniki late poll
https://wydarzenia.interia.pl/malopolskie/news-koniec-referendum-w-krakowie-sondazowe-wyniki-exit-poll,nId,23486799

Onet. (2026). Referendum w Krakowie zakończone. Znamy wyniki exit poll
https://wiadomosci.onet.pl/krakow/referendum-w-krakowie-zakonczone-znamy-wyniki-exit-poll/4pgcxvf