KTU studentai įžvelgė diskriminaciją: merginos galėjo darytis sau makiažą, o vaikinai – ne

KTU studentai piktinosi „moteriškomis“ ir „vyriškomis“ užduotimis

Kauno technologijų universiteto (KTU) informatikos fakultete kilo tikras sąmyšis, kai studentų buvo paprašyta atlikti praktinę užduotį, skirtą išmokti naudotis nuotraukų redagavimo programa. Studentus papiktino pagal lytį paskirstytos užduotys: merginų buvo paprašyta nuotraukose pasikoreguoti savo makiažą, o vaikinų – savo nuotraukai pritaikyti juodai baltą foną. Tačiau nors lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė realių pažeidimų šioje situacijoje nerado, pats užduočių formulavimas jai pasirodė diskriminuojantis lytį.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba (LGKT) gavo skundą, kuriame nurodoma, kad Informacinių technologijų dalyko paskaitos metu buvo mokomasi naudotis nuotraukų redagavimo programa ir tiek vyrams, tiek moterims buvo rekomenduotos skirtingos praktinės užduotys. Problema esą kilo tada, kai pareiškėjui pasiteiravus, ar užduotį galima atlikti kitaip nei nurodyta, šiam buvo rekomenduota atlikti pagal iš anksto nustatytą planą [1].

Tarnybos buvo prašoma įvertinti, ar švietimo įstaigoje yra teisinga ir priimtina užduotis studentams skirstyti pagal lytį. Dėl to Lygių galimybių kontrolierė B. Sabatauskaitė kreipėsi į KTU, prašydama paaiškinti, kodėl atsižvelgiant į skirtingas lytis buvo skiriamos skirtingos užduotis.

Tačiau universitetas patikino, kad nors ir buvo rekomenduoti du skirtingi užduočių atlikimo būdai ir užduotis buvo atliekama įvertinimui, galutiniam rezultatui studento pasirinktas atlikimo būdas įtakos esą neturėjo. Pastabos, kuriose buvo nurodyta, kad: „Paryškinkite arba sukurkite makiažą (jeigu pasirinkta nuotrauka yra merginos) arba nuotrauką padarykite dalinai nespalvotą (jeigu nuotrauka yra vaikino)“, buvo tik rekomendacinio pobūdžio ir dalis studentų vis tiek atliko tą užduotį, kuri pasirodė patrauklesnė.

Pažeidimų užfiksuota nebuvo, bet pastebėta „neraminančių ženklų“

KTU Tarnybai taip pat pateikė vaizdo įrašą, kuriame matyti, jog laboratorinio darbo užduotis buvo tik garsiai perskaityta ir tiek iš vaikinų, tiek iš merginų nebuvo primygtinai reikalaujama būtinai atlikti užduotį, paskirtą „pagal lytį“.

Buvo vertinta, ar tokia universiteto pozicija nepažeidė Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo, kuris numato, kad mokslo ir švietimo įstaigos nepriklausomai nuo asmens lyties privalo užtikrinti vienodas sąlygas ugdant profesinius įgūdžius ir suteikiant praktinio darbo patirties. Remiantis šiuo įstatymu, švietimo įstaigos privalančios užtikrinti, kad mokymo programose ir vadovėliuose nebūtų propaguojama moterų ir vyrų diskriminacija.

Galiausiai įvertinus visą universiteto pateiktą informaciją, buvo padaryta išvada, kad lyties diskriminavimo pažeidimų čia nebuvo, tačiau B. Sabatauskaitė įžvelgė kitų „neraminančių ženklų“. Pavyzdžiui, kad pats užduoties suformavimas skambėjo kaip numatantis skirtingas užduotis atsižvelgiant į asmens lytį ir jos specifinius požymius. O būtent tai esą yra laikoma nevienodomis sąlygomis, sudarytomis moterims ir vyrams studijų proceso metu.

Atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad universitetas propaguoja diskriminaciją lyties pagrindu, todėl kontrolierė B. Sabatauskaitė kreipėsi į universitetą, siūlydama nutraukti su lygių galimybių pažeidimais susijusius veiksmus. KTU į gautas pastabas atsižvelgė ir praneša, kad nuo šiol užduočių skirstymo pagal lytį – nebelikę.

Daugėja kreipimųsi į LGKT dėl lyties diskriminacijos klausimų

Visuomenėje taip pat ryškėja ir nauja kreipimosi į LGKT tendencija, o ypatingai lyties pagrindu. Pristatytoje 2021-ųjų veiklos ataskaitoje matyti, kad pernai metais buvo sulaukta 222 skundų (35-ais daugiau nei 2020 m.), 650 paklausimų (6-ais daugiau nei 2020 m.) ir 139 pasiteiravimų feisbuke (26-ais daugiau nei 2020 m.) [2].

Pastebėta, kad aktualiausiu kreipimosi pagrindu išlieka lyčių nelygybės klausimai – per 2021-uosius buvo sulaukta net 203 kreipimųsi lyties pagrindu, tuo tarpu dėl rasės ir tautybės diskriminacijos klausimų kreipėsi 151, dėl negalios – 125, amžiaus – 110, socialinės padėties – 51, lytinės orientacijos – 49, tikėjimo ar pažiūrų – 40.

Taip pat paaiškėjo, kad daugiausia pažeidimų buvo užfiksuota vartotojų teisių apsaugos srityje (net 53 proc.) ir darbo santykių srityje (35 proc.). Kiti nustatyti pažeidimai buvo valstybės ir savivaldybės institucijų bei įstaigų srityje (9 proc.) ir švietimo bei mokslo įstaigose (3 proc.).

Anot B. Sabatauskaitės, pernai metai Tarnyboje pagal kreipimųsi skaičių buvo rekordiniai. Tai lėmė ne tik pandemija, bet ir padidėjęs prieglobsčio prašytojų skaičius, o dėl to viešojoje erdvėje gerokai išaugo neapykantos kalbos mąstai.