Kultūros ministerijoje – pinigų lietus? Atkeliauja milijoninės finansinės „injekcijos“

Ženkliausiai per metus išaugo kultūros ministro atlyginimas

Pastaruoju metu po visuomenės padidinamuoju stiklu atsidūrusi Kultūros ministerija. 77.lt pasidomėjo, kokius darbo užmokesčius gauna šios ministerijos darbuotojai ir kuo šiuo metu gyvena Lietuvos kultūrininkai.

Remiantis oficialiai pateikiamais duomenimis, kultūros ministro atlyginimas, lyginant su 2024 metais, reikšmingai augo. Šių metų II-ąjį ketvirtį jis siekė 7 677 eurus, kai tuo tarpu pernai metais buvo 4 954 eurai [1].

Mažiau reikšmingai augo viceministrų darbo užmokestis – 2024 m. buvo 5 715 eurai, o štai šiemet jau pakilo iki 6 366 eurų. Šiuo metu ministerijoje dirba 5 viceministrai.

Tuo tarpu trijų ministrų patarėjų darbo užmokestis paaugo vos keliais šimtais eurų per metus – atitinkamai nuo 3 692 iki 3 957 eurų.

Skyriuose darbo užmokesčiai pernelyg nesiskiria – štai skyriaus vedėjams mokama po 4 316 eurus (buvo 3 858 Eur) – jų ministerijoje yra keturi, penkiems grupės vadovams – po 4 226 eurus (2024 m. buvo 3 799 Eur), 32-iems patarėjams – po 2 941 Eur, 14-ai vyriausiųjų specialistų – po 2 442 eurus ir daugiausiai atašė – šiemet atlyginimas pasiekė 4 127 eurus.

Kone mažiausiai ministerijoje uždirba darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį – 22 vyriausieji specialistai čia uždirba po 2 286 eurus – per metus atlyginimas jiems paaugo vos per 40 eurų, aštuoni patarėjai – po 2 524 eurus bei penki vyresnieji specialistai, šiemet gaunantys 1 943 eurų dydžio mėnesinį atlyginimą.

Į kultūros įstaigų rankas sugrąžintas finansų ir personalo valdymas

Tuo tarpu po ilgų ginčų ir nepasitenkinimo iš kultūros sektoriaus pusės, Vyriausybė rugsėjo pradžioje nusprendė grąžinti muziejams, bibliotekoms ir kitoms kultūros įstaigoms teisę savarankiškai tvarkyti finansus ir personalo reikalus [2].

Ministrų kabinetas patvirtino sprendimą išbraukti 20 institucijų iš sąrašo, kurio įstaigų buhalteriją ir žmogiškuosius išteklius iki šiol administravo Nacionalinis bendrųjų funkcijų centras (NBFC).

Tarp savarankiškumą atgaunančių įstaigų – Valdovų rūmų muziejus, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Lietuvos jūrų muziejus, Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka bei kiti svarbūs kultūros centrai. Šis sprendimas įsigalios nuo 2026 m. pradžios, kai įstaigoms bus sugrąžintos visos personalo administravimo funkcijos, o jų apskaita nebebus centralizuota.

Kultūros bendruomenė jau kurį laiką kritikavo centralizavimo modelį, teigdama, kad jis stabdo kūrybinius procesus, o NBFC darbuotojai nesupranta kultūros institucijų darbo specifikos.

Kultūros ir kūrybinių industrijų sektoriui numatytas net 16 mln. eurų finansavimas

O štai liepos pabaigoje Kultūros ministerija paskelbė ir apie atkeliaujančią naują finansinę „injekciją“ kūrybiniam sektoriui – net 15,9 mln. eurų Europos Sąjungos fondų investicijų bus paskirstyta kultūros ir kūrybinių industrijų įmonėms bei organizacijoms [3].

Kartu su Centrine projektų valdymo agentūra (CPVA) ministerija kviečia teikti paraiškas dviem naujiems kvietimams, siekiant paskatinti inovatyvių, konkurencingų produktų ir paslaugų kūrimą visoje Lietuvoje.

Paramą galės gauti verslo subjektai ir nevyriausybinės organizacijos, kurių metinės pajamos per pastaruosius dvejus metus viršijo 200 tūkst. eurų.

Priklausomai nuo projekto apimties, numatoma skirti iki 300 tūkst. arba iki 500 tūkst. eurų dotaciją infrastruktūrai stiprinti ir naujoms iniciatyvoms įgyvendinti. Paraiškos priimamos iki 2025 m. lapkričio 28 d., o atrinkti projektai prisidės prie kūrybinio verslo plėtros ir konkurencingumo didinimo šalies mastu.