Kuriozai Lietuvoje: darbuotojų trūksta, tačiau jiems mokėti – nenorima

Darbo rinka tampa fantastikos sritimi: darbo yra, tačiau dirbti kam – ne

Pastaraisiais mėnesiais žiniasklaida ūžia: laisvų darbo vietų skaičius šalyje siekia rekordines aukštumas. Statistikos departamento duomenimis, 2021 m. trečiojo ketvirčio pabaigoje, laisvų darbo vietų šalyje buvo priskaičiuota kiek daugiau nei 27 tūkst. Tai reiškia, kad šis skaičius yra didžiausias nuo krizinių 2008-ųjų [1].

Šiuo metu su darbuotojų trūkumu susiduria beveik visos šalies įmonės, privatūs, nedideli verslai ar bendrijos. Žiniasklaidoje ir viešojoje erdvėje galima išgirsti aibę verslininkų nusiskundimų: neva siūlomos tūkstantinės algos, įvairūs priedai ir geriausios, itin lanksčios darbo sąlygos, tačiau darbuotojų kaip nėra, taip ir nėra.

Tokia dviprasmiškai skambanti darbo rinkos situacija iš tiesų verčia kvestionuoti mūsų piliečių poreikius. Galima pamanyti, kad kai kurie kelia itin aukštus reikalavimus ir tikisi milžiniškos algos, patys galėdami pasiūlyti minimalias kompetencijas. Vis dėlto, šiuo atveju geriausia neskubėti ir pažiūrėti į tai, ką iš tiesų verslininkai siūlo, o ne tai, apie ką gražiai kalba.

Įtartini darbo pasiūlymai savo alga nežavi net bedarbių

Interneto platybėse gausu darbo skelbimų, siūlančių itin žemą, kai kuriais atvejais vos minimalų atlygį siekiančią algą. Vis tik reikalavimų sąrašas anaiptol nekuklus. Be to, potencialių darbuotojų beieškantys darbdaviai neretai nevengia ir viešai neskelbti planuojamo mokėti atlyginimo, nors to daryti ir neleidžia įstatymas. Vis tik, dažnu atveju, net ir viešai siūlomas užmokestis, darbuotojų nevilioja.

Štai, vienas iš pavyzdžių – pasiūlymas per šventes pasidarbuoti Kauno Žalgirio arenoje, SEL koncerto metu. Iš pirmo žvilgsnio, jaunuoliams ar tiesiog greitų pinigų prisireikusiems tai gali atrodyti itin viliojantis pasiūlymas. Tačiau, įsigilinus, suvokiama, kad dirbti čia siūloma per pačias šv. Kalėdas ir tik už 5,65 EUR/val.

Šiuo atveju, verta atsiminti, kad darbas švenčių metu yra ne tik griežtai apibrėžtas įstatymais, bet ir daugiau apmokamas. Remiantis Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) informacija, darbas per šventes apmokamas mažiausiai du kartus didesniu tarifu nei įprastomis dienomis. Be to, minimaliai du su puse karto didesnis darbo užmokestis privalo būti mokamas už viršvalandžius švenčių dieną.

Išimtis gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu darbuotojas pats prašo, kad darbo poilsio ar švenčių dienomis laikas ar viršvalandinio darbo laikas, padauginus iš atitinkamo koeficiento, būtų pridėtas prie kasmetinių atostogų laiko [2]. Vis tik, šio skelbimo atveju nėra aišku, ar 5,65 valandinis tarifas yra pateikiamas jau atsižvelgus į tai, kad darbuotojo ieškoma šv. Kalėdų dienai. Be to, koncertai neretai yra linkę užtrukti, todėl būtina įvertinti ir potencialių viršvalandžių faktą. Vis tik, skelbime apie tai informacijos nerandama.

Verslas pats sau šauna į kojas

Tokios ir analogiškos situacijos verčia kvestionuoti, kiek gi iš tiesų darbdaviui reikia darbuotojų. Neaiškios darbo sąlygos ir neviliojantis atlygis tikrai neragina bedarbių ar kitų potencialių darbuotojų. Dažnas gali tiesiog elementariai paskaičiuoti dėl darbo sugeneruojamas išlaidas, o šios, neretu atveju tikrai neatsiperka minimalia ar net dar mažesne alga.

Tokiais atvejais ir darbuotojai lieka be darbo, ir darbdaviai toliau skundžiasi, kad niekas nenori dirbti. Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė teigia, kad pastaruoju metu auga tik darbo krūviai, tačiau ne atlyginimai, todėl, nuo pandeminių ribojimų išvargę žmonės, neskuba savęs sekinti ir vos apmokamu darbu [3].

Galima manyti, kad šios situacijos įkaitais yra tapę tiek darbo beieškantys darbuotojai, tiek ir verslas. Neatrodo, kad bent vieni artimiausiu metu nuleistų savo siekių kartelę, todėl, bedarbiams tenka tenkintis socialinėmis išmokomis, o darbdaviams – tikėtis, kad pavyks privilioti bent vieną kitą neapdairų ir nepatyrusį darbuotoją.