Kuriozas: priedangų valdytojai patys nežino, ką reikėtų daryti karo atveju

Dauguma valdytojų nežino, kokių veiksmų imtis

Lietuvoje sparčiai plečiamas priedangų tinklas, tačiau Valstybės kontrolės išankstinis tyrimas rodo, kad realus pasirengimas karo ar ekstremalios situacijos atveju vis dar kelia rimtų klausimų. Dalis priedangų valdytojų nežino, kokius veiksmus turėtų atlikti gavę signalą paruošti patalpas gyventojams, o kai kuriais atvejais nėra aišku net tai, kaip žmonės į jas apskritai patektų.

Ataskaitoje pažymima, kad objektų valdytojai, kurių pastatai įtraukti į priedangų sąrašus, privalo jas paruošti naudoti ne vėliau kaip per 12 valandų nuo savivaldybės mero ar ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo pavedimo. Tačiau praktikoje daugelis nėra pasiruošę tokiam scenarijui [1].

Valstybės kontrolė apklausė priedangų valdytojus ir nustatė, kad 10 iš 11 atsakiusiųjų nebuvo aišku, kokius konkrečius veiksmus jie turėtų atlikti, kad priedanga būtų tinkamai paruošta naudojimui.

Pasak ataskaitos, dalis valdytojų neturi nei aiškių gairių, nei procedūrų, kurios apibrėžtų, kaip tokios patalpos turėtų būti parengiamos krizės atveju.

VĮ Turto bankas, valdantis 95 priedangas, nurodė, kad šiuo metu nėra aišku, pagal kokią tvarką turėtų būti vykdoma priedangų priežiūra ir kaip praktiškai įgyvendinti reikalavimą per 12 valandų jas paruošti naudojimui. Įmonė pažymėjo, kad šiuo metu rengia vidines rekomendacijas ir tvarką.

Kita bendrovė pažymėjo, kad jai trūksta aiškių dokumentų, apibrėžiančių visus reikalavimus ir procedūras.

„Šiuo metu neturima aiškių gairių ar dokumentų, kurie apibrėžtų visus reikalavimus ir procedūras“, – nurodė vienas priedangos valdytojas.

Kai kurios priedangos gali likti užrakintos

Ataskaita atskleidžia ir kitą problemą – nėra aišku, kaip gyventojai ekstremalios situacijos metu patektų į dalį priedangų.

8 iš 11 apklaustų priedangų valdytojų teigė nežinantys, kaip būtų užtikrintas priedangų prieinamumas gyventojams.

Kai kurios patalpos priklauso privatiems asmenims arba yra užrakintos, o jų atrakinimo tvarka nėra apibrėžta.

Vienos bendrovės pateiktas paaiškinimas ataskaitoje skamba itin iškalbingai:

„Vienintelė galimybė esant poreikiui į jas patekti – laužtis.“ – nurodoma ataskaitoje.

Bendrovė nurodė, kad rūsių patalpos yra užrakintos, raktus turi gyventojai ir avarinės tarnybos, tačiau nėra aišku, kas realios krizės metu turėtų organizuoti patekimą į vidų. Taip pat nežinoma, ar patys gyventojai įsileistų aplinkinių namų žmones.

Tuo metu Turto bankas pripažino, kad pagal dabar galiojantį reguliavimą jo darbuotojai fiziškai nespėtų per 12 valandų atrakinti visų valdomų priedangų.

Dalis priedangų skirtos tik darbuotojams

Valstybės kontrolė taip pat nustatė, kad kai kurios priedangos iš esmės orientuotos tik į konkrečių įstaigų darbuotojų apsaugą.

Vienos įmonės atstovai nurodė, kad patalpos bus atrakintos tik tada, kai jų prireiks darbuotojams, o prieigos teisės suteiktos tik įgaliotiems asmenims.

Tai kelia klausimų, kaip tokiu atveju būtų užtikrinama aplinkinių gyventojų apsauga.

Valstybės kontrolė: pasirengimas nepakankamas

Ataskaitoje daroma išvada, kad didžioji dalis apklaustų priedangų valdytojų nėra pakankamai pasirengę operatyviai sureaguoti karo ar ekstremalios situacijos atveju.

Auditorių vertinimu, tam, kad priedangų paruošimas vyktų sklandžiai, būtina iš anksto aiškiai apibrėžti veiksmus, atsakomybes ir prieigos tvarką. Priešingu atveju realios krizės metu gali kilti chaosas – žmonės nežinos, kur eiti, o dalis priedangų gali likti tiesiog užrakintos.