Kurmiai sode: kaip juos atbaidyti, bet nekenkti gamtai?

Mažas gyvūnas – didelis galvos skausmas

Kurmiai (Talpa europaea) – tai požeminiai žinduoliai, gyvenantys visoje Europoje, taip pat ir Lietuvoje. Jie gyvena pavieniui, itin teritoriniai, retai kada toleruoja kito kurmio buvimą šalia. Dažniausiai jie laikosi giliai po žeme, tačiau jų veikla tampa aiškiai matoma, kai veja pasidengia nepageidaujamais žemių kalneliais.

Tiesa, kurmiai patys augalų neėda, tačiau ardydami šaknų sistemas, iškelia žemę, pažeidžia dirvožemio struktūrą ir sukuria netvarkos įspūdį. Ypač tai erzina tuos, kurie puoselėja idealiai lygią veją ar nori, kad daržovės augtų be trukdžių. Nepaisant to, verta prisiminti, kad šie gyvūnai yra natūralūs dirvožemio „darbininkai“, kurie kovoja su kitais kenkėjais.

Kada verta sunerimti?

Jeigu sode ar darže pastebite šviežius žemės kupstus, o veja tampa nelygi ir pažeista – greičiausiai kurmis jau įsikūrė. Kadangi šie gyvūnai aktyviausi būna pavasarį ir rudenį, verta į juos atkreipti dėmesį būtent tada. Kurmiai kasa itin greitai – per valandą gali išrausti net 4 metrus, o per dieną net iki 20 metrų sudėtingų tunelių.

Būtent toks aktyvumas daro juos problema – nors jie padeda aeruoti dirvą, bet jų tuneliai gali tapti nestabilios grunto struktūros priežastimi. Retais atvejais jie net gali pakenkti pastatų pamatams, jei dirvožemis po konstrukcijomis išjudinamas. Todėl pastebėjus aktyvią veiklą, svarbu reaguoti anksti.

Kurmiai darže: kaip atbaidyti humaniškai?

Nėra būtina griebtis griežtų priemonių – kurmius galima atbaidyti jų nežalojant. Svarbiausia yra išbandyti kelis skirtingus metodus ir stebėti, kas veikia būtent jūsų sklype.

1. Triukšmo ir vibracijos priemonės

• Ultragarsiniai atbaidytuvai veikia skleidžiant kurmiams nemalonias bangas. Įrenginiai dažniausiai yra įsmeigiami į žemę ir veikia akumuliatoriais ar saulės energija. Jie tylūs žmonėms, bet efektyvūs požeminiams gyvūnams.
• Paprastos baidyklės: plastikiniai buteliai ar skardinės, užmautos ant kuolų, kurie sukelia garsą judėdami vėjyje. Tačiau jei diena rami, nėra ir poveikio.

2. Kvapų terapija
Kurmių uoslė yra viena jautriausių tarp žemėje gyvenančių žinduolių. [3] Į jų urvus galima įdėti aštraus kvapo priemonių, tokių kaip:

• supuvusios žuvies likučių,
• svogūnų ar česnakų skiltelių,
• pipirų miltelių, eukalipto aliejaus, kito eterinio kvapo.

Šie metodai nėra moksliškai patvirtinti, tačiau dažnai naudojami praktikoje ir laikomi gan efektyviais. [2] Kurmis dažnai palieka teritoriją, jei nuolat jaučia jam nepriimtiną aplinką.

3. Augalai, kurių vengia kurmiai
Pasodinkite levandų, medetkų, narcizų ar kitų stipraus kvapo augalų aplink veją ar daržą, kuris gali būti naudojamas kaip natūralus „barjeras“. Be to, tai puošia aplinką ir vilioja naudingus vabzdžius, pavyzdžiui, bites.

Tinklas nuo kurmių gali būti ilgalaikė investicija

Jei turite galimybę yra verta pagalvoti apie fizinę apsaugą. Po veja ar daržo dirva paklojus specialų tinklą nuo kurmių, jų veikla tampa neįmanoma.

Tinklas gali būti klojamas:

• horizontaliai – apie 5–10 cm gylyje prieš sėjant, su 10 cm užleidimu ties kraštais, prispaudžiant smeigėmis ar viela;
• vertikaliai – įkasus iki 1 metro gylio aplink perimetrą, tačiau šis būdas mažiau efektyvus, nes kurmiai gali pralįsti paviršiumi.

Svarbu pasirinkti tinklą su mažais langeliais (ne didesniais kaip 20×25 mm) ir pagamintą iš plastiko, atsparaus požeminėms sąlygoms. Tinkamai įrengtas, jis efektyviai apsaugo nuo būsimos invazijos.

Šunys ir katės yra natūralūs kurmių priešai

Neretai apie tai pamirštama, tačiau šuo ar katė gali padaryti daugiau nei bet kuris elektroninis prietaisas. Šunys, ypač turintys gerą uoslę ir aktyvų būdą, dažnai užuodžia po žeme judantį kurmį, loja ar rausia – taip trikdydami jo ramybę. Katės yra tylūs medžiotojai, todėl gali ilgai tykoti prie urvo angos ir pagauti pasirodžiusį gyvūną.

Nors naminis augintinis neišspręs problemos visam laikui, jis gali ženkliai prisidėti prie kurmio išvijimo, ypač kai šie dar tik pradeda veiklą jūsų sklype.

Ko geriau vengti?

Nors kai kurie siūlo naudoti kalcio karbidą, tai yra pavojingas ir aplinkai žalingas metodas. Reaguodamas su drėgme jis išskiria acetileno dujas, kurios gali ne tik nužudyti kurmį, bet ir pakenkti aplinkiniams augalams, užteršti dirvą, netgi sukelti gaisrą. [1]

Spąstai, ypač žudantys, turėtų būti naudojami tik kaip kraštutinė priemonė, kai kitos nepadeda. Humaniškos alternatyvos yra ir veiksmingos, ir etiškesnės.

Kurmiai gyvena tik ten, kur žemė derlinga ir gausu sliekų bei vabzdžių. Jų atsiradimas rodo, kad jūsų dirvožemis sveikas. Tad prieš kovodami, pamąstykite, ar verta.

Jei vis dėlto kurmių veikla trukdo, geriausias sprendimas yra ne sunaikinimas, o išvijimas. Juk harmonija su gamta – ne tik galimybė gauti derlių, bet ir būti jos dalimi.