Kvėpuosime per užpakalį ir įveiksime COVID-19, teigia mokslininkai

Kvėpavimo takų ligų gydymui – rekomendacija kvėpuoti per išeinamąją angą

Visi gyvi padarai kvėpuoja, o tarp jų, esame ir mes, žmonės. Kartais, deguonis į mūsų kūną patenka sunkiai, pavyzdžiui, kai sergame arba, kai bėgame ir vos ne vos gebame įkvėpti šviežią oro gurkšnį. Kartais, tiesiog sėdime, dirbame, miegame, net nepajaučiame kaip savo organizmą aprūpiname mums išgyvenimui būtinu deguonimi.

Nors kvėpavimas, regis, yra tokia normali žmogaus kūno būsena bei veiksmas, kurio net nepastebime, mokslininkai visuomet aktyviai domėjosi, kodėl gi viena gyvūnų grupė kvėpuoja vienaip, kita kitaip. Pandemijos, kurią sukėlė būtent kvėpavimo takus paveikiantis virusas akivaizdoje, mokslininkų tyrimai tik dar labiau suaktyvėjo ir pagaliau davė apčiuopiamų rezultatų.

Iš tiesų, paskutinis atradimas galbūt nustebins daugelį, tačiau iš tiesų, kelios gyvūnų rūšis kvėpuoja tikrai ne plaučių ar net žiaunų pagalba: jos tam naudoja žarnyną arba tiksliau, tiesiąją žarną. Mokslininkai viliasi aptikę kažką vertingo, mat išanalizavus tokio kvėpavimo metodą, šis galėtų būti pritaikomas ir sergantiems žmonėms.

Dabar galbūt kiek nerealiai skambanti idėja, padėtų asmenims sergantiems sunkiomis kvėpavimo takų ligomis, o tokios ligos neapsiriboja ir vien COVID-19, tai ir astma, ir tuberkuliozė ar net plaučio vėžio padarinių palikti negalavimai. Išplėtotas metodas gana paprastas, bent jau teoriškai: žmogaus kūnas turėtų būti priverstas absorbuoti deguonį per žarnyną, kitaip tariant, mes galėtume kvėpuoti per...išeinamąją angą [1].

Kvėpuoti per išangę mokslininkai jau verčia ir peles, ir kiaules

Naujasis atradimas grindžiamas mintimi, jog deguonis gali patekti į organizmą, per žarnyną arba tiksliau išangę – šis metodas vadinamas enterine ventiliacija. Nors žmonėms tai gali skambėti kiek keistai ir juokingai, iš tiesų, gyvūnijos pasaulyje taip deguonį pasiima žuvys, kai kurie kiti vandens gyvūnai.

Vis tik, žmonės nėra žuvys, tad ilgą laiką tokia idėja net mokslininkų tarpe buvo vertinama atsargiai. Tačiau, naujausi bandymai leido pasiekti išvadas, jog žinduoliai turintys stuburą, t.y. ir žmonės, pasižymi tuo, jog jų žarnyno sistema yra sujungta daugybės kraujagyslių, kurios ir leidžia įsisavinti virškinamą maistą. Teoriškai, tyrėjai spekuliuoja, jog tos pačios kraujagyslės gali absorbuoti ir deguonį.

Dar gegužės 14-ąją „Med“ žurnale paskelbtame tyrime rašoma, jog tyrimo autoriai jau yra išbandę savo hipotezes su žiurkėmis, laboratorinėmis pelėmis bei kiaulėmis. Gyvūnams buvo atlikta anestezija ir oras jiems buvo pumpuojamas tiesiai į išangę. Vis tik, eksperimento metu pastebėtas ir šioks toks trūkumas: norint, kad šis metodas veiktų, žinduolių tiesiosios žarnos gleivinės sluoksniai turi būti pašalinti tam, kad deguonis būtų pasisavinamas greičiau [2].

Žinoma, praktikoje toks gydymo metodas žmogui tikrai nebūtų pats patraukliausias ar maloniausias. Siekdami užkirsti kelią potencialių pacientų diskomfortui, tyrėjai teigia atradę bene taip pat veikiantį, tačiau paprastesnį būdą. Tam pasitelkti perfloruoti angliavandeniliai, taip nepažeidžiant tiesiosios žarnos gleivinės ir pritaikant gana įprastas medicinoje klizmas.

Tyrimo ataskaitoje rašoma, kad pelių organizme pastebėtas padidėjęs deguonies kiekis, be to, graužikų elgesyje taip pat nepastebėta neigiamų metodo atspindžių. Tyrimai su žiurkėmis bei kiaulėmis pasirodė esantys dar sėkmingesni. Po gyvūnams pritaikytos klizmos, gyvūnai vėl atsistojo ant kojų.

Tyrimui su žmonėmis jau ieškoma savanorių

Optimistiniai tyrimo rezultatai leidžia tikėti, kad įgytos žinios greit bus pritaikytos ir dirbant su žmonėmis. Bandymai su žmonėmis gali prasidėti jau ateinančiais metais, o šiuo metu ieškomi sveiki ir jokiomis sveikatos problemomis nesiskundžiantys savanoriai.

Vėliau, mokslininkai savo atradimus išbandys su ligotais pacientais, kenčiančiais nuo kvėpavimo takų ligų sukeliamų problemų. Tikėtina, kad metodui pasiteisinus, jis būtų tinkamas ir COVID-19 virusu sergančių pacientų gydymui [3].

Šis gydymo būdas gali itin palengvinti darbą medikams, ir palengvinti gydymo procesus patiems pacientams. Dabartinis kvėpavimo takų ligų gydymas yra itin sudėtingas, neretai apimantis plaučių ventiliatorių bei intubacijos pritaikymą. Esama pandeminė situacija tik paryškino faktą, jog svarbu turėti įvairesnių gydymo metodų pasirinkimų, ypač esant sveikatos apsaugos srities sektoriaus apkrovai.

Visgi, ar perflorokarboninės klizmos tikrai bus pritaikytos, pasakyti dar gerokai per anksti. Nors tai sąlyginai mažiau invazinis gydymo būdas nei dirbtinis ventiliavimas, tačiau taip pat gali sukelti nemalonių pojūčių. Be kita ko, šiandien dar nėra iki galo aišku, ar šis metodas galėtų būti pritaikomas itin silpniems pacientams, mat nusilpęs organizmas gali nepajėgti absorbuoti deguonies ir iš žarnyno. Taigi, kol kas belieka tikėtis, kad tolimesni tyrimai suteiks daugiau patikimos informacijos, na o alternatyvų bei permainų medicinoje reikia visuomet, tad jos tikrai laukiamos ir svarbios.