Kybartuose – atvirojo tipo kolonijos planai: nuteistieji laisvai išeitų į darbą, naudotųsi telefonais

Buvę Kybartų pataisos namai dabar virtę nenaudojamomis patalpomis

Kybartuose esančios buvusios pataisos namų patalpos jau keletą metų stovi beveik nenaudojamos, tačiau situacija gali pasikeisti. Praėjusią savaitę Kybartuose lankėsi gausi centrinės valdžios delegacija, tarp jų – teisingumo ministras Rimantas Mockus, Vidaus reikalų ministerijos bei Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovai, taip pat Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Andrius Kabišaitis. Visi jie, Seimo nario Algirdo Butkevičiaus kvietimu, aptarė galimybę šioje vietoje įkurti atvirojo tipo koloniją, kuri galėtų priimti iki 230 švelniausiu režimu nuteistų kalinių. Vis dėlto sprendimas dar toli – nesutaria ministerijos, o vietos bendruomenė baiminasi galimų problemų.

Kybartų J. Biliūno gatvėje stūksantis buvęs pataisos namų kompleksas, kuris vėliau buvo naudojamas kaip užsieniečių registracijos centras, jau keletą metų stovi beveik tuščias.

„Laikas bėga, tačiau pastatai stovi nenaudojami. O juk jiems išlaikyti naudojami mokesčių mokėtojų pinigai! Čia investuotos nemažos Europos Sąjungos lėšos, tad dėl įsipareigojimų pastatų negalima parduoti ar išnuomoti privačiam sektoriui“, – pabrėžė Seimo narys Algirdas Butkevičius [1].

Anot jo, buvusi Vyriausybė žadėjo patalpas įveiklinti, planuodama perkelti pabėgėlių centrą iš Pabradės, tačiau šie pažadai liko tik žodžiais. Šiuo metu patalpos laikomos rezervinėmis galimai neteisėtų migrantų bangai, tačiau A. Butkevičius pabrėžia, kad laukti to, kas galbūt niekada neįvyks, yra neefektyvu.

Planuose – atvirojo tipo kolonija, kur nuteistieji eitų į darbą, naudotųsi pinigais ir telefonais

Teisingumo ministras Rimantas Mockus siūlo buvusiose pataisos namų patalpose įkurti atvirojo tipo koloniją, kurioje galėtų gyventi iki 230 kalinių, nuteistų švelniausiu bausmės režimu. Tokie kaliniai galėtų laisvai išeiti į darbą už įstaigos ribų, naudotis pinigais ir telefonais. Anot ministro, tai būtų ekonomiškai naudingas sprendimas, nereikalaujantis papildomų lėšų nei iš valstybės, nei iš savivaldybės biudžetų.

„Gauname nemažai raštų iš Vilkaviškio rajono pareigūnų, kurie jau pavargo važinėti dirbti į kitas šalies savivaldybes. Jei čia įkurtume atvirojo tipo koloniją, jie galėtų grįžti dirbti Kybartuose. Be to, skaičiuojame, kad čia galėtų būti įdarbinta dar 20–30 nestatutinių darbuotojų. Ieškodami jų prioritetą tikrai teiktume vietos žmonėms. Iš viso čia turėtų būti įkurta 70–80 naujų darbo vietų“, – kalbėjo R. Mockus.

Jis pridūrė, kad kaliniai dalį uždarbio paliktų Kybartuose, taip prisidėdami prie vietos ekonomikos.

VSAT pozicija: būtina pasirengti migrantų krizėms

Tuo tarpu Vidaus reikalų ministerija ir VSAT laikosi kitokios pozicijos. VSAT vado generolo Rustamo Liubajevo pavaduotojas pulkininkas leitenantas Saulius Nekraševičius pabrėžė, kad būtina išlaikyti parengtį galimoms migrantų krizėms.

„Prieš 2–3 metus per parą valstybės sieną kirsdavo iki 300 neteisėtų migrantų. Vienu metu turėjome net apie 20 jiems apgyvendinti skirtų vietų“, – priminė jis.

Anot S. Nekraševičiaus, šiuo metu Kybartuose galima apgyvendinti apie 300 migrantų, o esant poreikiui šis skaičius galėtų išaugti iki 800.

VSAT atstovas pabrėžė, kad šiuo metu per parą Lietuvos, Lenkijos ir Latvijos pareigūnai užfiksuoja 200–300 bandymų neteisėtai kirsti sieną, tačiau vien Lietuvos pasienyje šis skaičius siekia vos 2–15 mėginimų per parą. Visgi jis ragino neprarasti budrumo, nes kaimyninė Baltarusija esą bet kada gali vėl nukreipti pabėgėlių srautus į Lietuvą.

Teisingumo ministras R. Mockus atremia VSAT nuogąstavimus, teigdamas, kad Lietuva turi pakankamai rezervuotų vietų migrantams ir be Kybartų patalpų. O A. Butkevičius pridūrė, kad net jei migrantų srautai vėl padidėtų, Kybartų patalpas būtų galima operatyviai atlaisvinti per 1–2 paras, kalinius perkeliant, pavyzdžiui, į Pravieniškes.

Kybartų gyventojai nepritaria atvirojo tipo kolonijai

Kybartų bendruomenės pirmininkė Rūta Skeltienė atskleidė, kad neseniai atliktoje apklausoje, kurioje dalyvavo per 700 respondentų, dauguma gyventojų nepritaria atvirojo tipo kolonijos idėjai.

„Žmonės baiminasi dėl savo saugumo, svarsto, kur dirbtų nuteistieji, nes ir vietiniams gyventojams nelabai yra darbo vietų“, – sakė ji.

Tačiau Teisingumo ministerijos atstovai ramina, kad panašios baimės kyla visose bendruomenėse prieš įkuriant atvirojo tipo kolonijas, bet jos greitai išbandomos praktikoje – nusikalstamumas tose teritorijose esą dažniausiai net sumažėja. Jei sprendimas Kybartuose kurti koloniją būtų priimtas, pirmieji nuteistieji čia galėtų apsigyventi maždaug po pusmečio.