Kyla pensijinio amžiaus riba: ką tai reiškia lietuviams?

Jungtinė Karalystė nuo 2026-ųjų stumia pensiją iki 67 metų, pokyčiai palies ir emigrantus

Nuo 2026 metų balandžio Jungtinėje Karalystėje pradedamas dar vienas pensinio amžiaus didinimo etapas – valstybinė senatvės pensija palaipsniui bus nukelta iki 67 metų. Iki šiol riba siekė 66 metus, tačiau dabar ji bus keliama priklausomai nuo žmogaus gimimo datos. [1]

Tai reiškia, kad ne visi būsimi pensininkai pajus pokytį vienu metu, tačiau daugeliui teks dirbti ilgiau, nei planuota anksčiau. Šis sprendimas svarbus ir lietuviams, gyvenantiems Jungtinėje Karalystėje.

Skaičiuojama, kad šalyje gyvena iki 300 tūkst. Lietuvos piliečių, dalis jų dirba ir kaupia socialinio draudimo stažą būtent britų sistemoje. Kiekvienam jų teks individualiai tikrintis, kada atsiranda teisė gauti valstybinę pensiją.

Britų vyriausybė tuo nesustoja – jau atliekami tyrimai dėl galimo kito žingsnio, kai pensinis amžius būtų keliamas iki 68 metų. Nors sprendimas dar nepriimtas, kryptis aiški: valstybė ieško būdų mažinti biudžeto spaudimą senstančios visuomenės sąlygomis. Kritikai pabrėžia, kad tokie sprendimai labiausiai paliečia fiziškai sunkų darbą dirbančius ir trumpesnės gyvenimo trukmės žmones.

Daugumoje Europos Sąjungos šalių pensinis amžius jau dabar viršija 65 metus arba nuosekliai artėja prie 67 metų ribos. Vokietijoje, Nyderlanduose, Danijoje ir Airijoje senatvės pensija siejama su 67 metų amžiumi, o kai kuriose valstybėse ši riba automatiškai koreguojama pagal gyvenimo trukmės pokyčius.

Prancūzijoje po reformų pensinis amžius keliamas iki 64 metų, tačiau realus išėjimas dažnai būna vėlesnis dėl reikalaujamo darbo stažo. Italijoje ir Ispanijoje pensinis amžius siekia apie 66–67 metus, priklausomai nuo įmokų trukmės. Daug kur ilgalaikėje perspektyvoje svarstomi tolesni pokyčiai dėl senstančios visuomenės ir spaudimo viešiesiems finansams.

Lietuvoje valdžia ramina: pensinis amžius kol kas lieka 65 metai

Lietuvoje situacija kol kas kitokia. Premjerė Inga Ruginienė dar 2025 metų pabaigoje viešai pareiškė, kad pensinio amžiaus didinimas Lietuvoje šiuo metu nesvarstomas. Pasak jos, pasiekta 65 metų riba laikoma pakankama, o politinės valios ją kelti nėra.

Vyriausybės pozicija grindžiama ir praktiniais argumentais. Priešpensinio amžiaus žmonės darbo rinkoje dažnai susiduria su diskriminacija, o dalis gyventojų dėl sveikatos ar sunkių darbo sąlygų fiziškai nepajėgia dirbti iki pensijos ribos. Todėl, valdžios teigimu, tolesnis pensinio amžiaus kėlimas šiuo metu būtų socialiai neteisingas.

Lietuvoje pastaraisiais metais jau įvyko reikšmingas pokytis – palaipsniui buvo suvienodintas vyrų ir moterų pensinis amžius. Tai leido sistemai tapti aiškesnei, o gyventojams – lengviau planuoti savo ateitį. Bent artimiausiu laikotarpiu valdžia žada šios ribos nekeisti.

Nuo 2026 metų Lietuvoje pensinis amžius bus vienodas visiems

Svarbus lūžis Lietuvoje įsigalios nuo 2026 metų – tiek vyrams, tiek moterims bus nustatyta vienoda senatvės pensijos riba – 65 metai. Tai palies visus, gimusius 1961 metais ir vėliau. Iki šiol pensinis amžius dar kilo palaipsniui ir skyrėsi keliais mėnesiais, tačiau šis procesas bus baigtas.

Iki 2025 metų pabaigos pensinis amžius vyrams ir moterims dar nebuvo visiškai sutapęs – vyrams jis siekė apie 64 metus ir 10 mėnesių, moterims – apie 64 metus ir 8 mėnesius. Šis „susilyginimas“ buvo grindžiamas demografinėmis tendencijomis ir siekiu stabilizuoti pensijų sistemą.

Nuo šių metų Lietuvoje bus taikoma aiški ir nekintanti taisyklė: senatvės pensija priklauso sulaukus 65 metų. Tai suteikia daugiau prognozuojamumo gyventojams, tačiau kartu išryškina skirtumą tarp Lietuvos ir kai kurių Vakarų valstybių, kurios vis agresyviau stumia pensinį amžių aukštyn. Europoje ryškėja dvi kryptys – vienos šalys bando stabdyti, kitos, kaip Jungtinė Karalystė, renkasi ilgesnio darbo kelią.