Kyla skandalas: D. Trumpas atleido centrinio banko valdybos narę dėl įtariamo sukčiavimo

D. Trumpo sprendimas atleisti FED narę Lisą Cook sukėlė skandalą dėl centrinio banko nepriklausomybės

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienio vakarą pareiškė atleidžiantis Federalinės rezervų sistemos (FED) valdybos narę Lisą Cook, apkaltinęs ją klaidingais pareiškimais dėl hipotekos sutarčių. Tai pirmas kartas istorijoje, kai prezidentas tiesiogiai pašalina FED vadovybės narę, ir šis sprendimas nedelsiant sukėlė nerimą dėl centrinio banko nepriklausomybės.

D. Trumpo teigimu, jis naudojasi konstitucine teise atleisti pareigūną „dėl priežasties“. Prezidentas paskelbė atleidimo laišką savo socialiniame tinkle „Truth Social“, rašydamas, jog „amerikiečiai turi turėti pasitikėjimą Federalinės rezervų nariais, o L. Cook veikla parodė apgaulingą ir galimai nusikalstamą elgesį“ [1].

Pati L. Cook, kuri buvo paskirta dar prezidento Joe Bideno 2022 metais ir tapo pirmąja juodaode moterimi FED valdyboje, pareiškė, jog atsistatydinti neketina. „Prezidentas Trumpas mėgino mane atleisti „dėl priežasties“, kai tokios priežasties įstatyme nėra, ir jis neturi teisės taip daryti. Aš neatsistatydinsiu“, – sakė ji.

L. Cook advokatas Abbe Davidas Lowellis pridūrė, jog „prezidento reikalavimai neturi jokio teisinio pagrindo“, todėl bus imamasi priemonių, kad šis sprendimas būtų pripažintas neteisėtu.

Teisiniai ir politiniai padariniai kelia nerimą finansų rinkoms

Teisininkai pažymi, kad prezidentas pagal įstatymą gali atleisti FED valdybos narį tik „dėl priežasties“, tačiau tai paprastai siejama su pareiginių pareigų nevykdymu ar nusižengimais tarnyboje, o ne su privačiais klausimais, buvusiais iki paskyrimo. Kolumbijos universiteto profesorius Lev Menandas pabrėžė, kad šiuo atveju nebuvo nei teisinės procedūros, nei įrodytų kaltinimų.

„Tai procedūriškai netinkamas atleidimas“, – sakė jis. Brookings instituto ekspertė Sarah Binder pridūrė, kad „dėl priežasties“ formuluotė gali būti tik priedanga, o tikrasis tikslas — pakeisti FED politiką ir priversti instituciją mažinti palūkanų normas.

Rinkos iš karto sureagavo: antradienio rytą Europos akcijų biržos atsidarė su nedideliais nuosmukiais, o JAV obligacijų pajamingumas pakilo, nes investuotojai sunerimo dėl FED gebėjimo nepriklausomai kontroliuoti infliaciją. Jei tokia nepriklausomybė būtų suvaržyta, obligacijų savininkai galėtų reikalauti didesnių palūkanų, kas didintų skolų, būsto paskolų ir verslo kreditų kainą.

Nesibaigianti kova dėl FED kontrolės

L. Cook buvo patvirtinta Senate minimaliu skirtumu — 50 prieš 50 balsų, sprendimą nulėmė tuometinės viceprezidentės Kamalos Harris balsas. Jos kandidatūrai aktyviai priešinosi respublikonai, o pati L. Cook, buvusi Mičigano valstijos universiteto profesorė, yra žinoma ekonomikos ir viešosios politikos specialistė, studijavusi Oksfordo universitete ir dirbusi Harvardo Kennedy mokykloje [2].

D. Trumpas ne kartą grasino atleisti ir FED pirmininką Jerome’ą Powellą, kritikuodamas už tai, kad šis neskuba mažinti palūkanų normų. Jei L. Cook būtų pašalinta, prezidentas galėtų paskirti naują narį ir taip įgyti daugumą FED valdyboje, kas reikšmingai padidintų jo įtaką JAV pinigų politikai.

Senatorių reakcijos buvo aštrios: demokratė Elizabeth Warren šį sprendimą pavadino neteisėtu ir „autoritariniu valdžios užgrobimu, kuris pažeidžia Federalinės rezervų įstatymą“. Nuo 1789 metų veikęs Karo departamentas vėliau buvo reorganizuotas į Gynybos departamentą, tačiau per visą JAV istoriją nė vienas prezidentas nėra viešai pašalinęs FED valdybos nario.

Tai atveria precedentų neturintį teisinį ginčą, kuris, ekspertų nuomone, greičiausiai pasieks Aukščiausiąjį Teismą. Šis ginčas gali lemti ne tik Lisos Cook politinę ateitį, bet ir patį JAV centrinio banko nepriklausomybės principą, kuris laikomas esminiu veiksniu kovojant su infliacija ir užtikrinant ekonomikos stabilumą.