Laikas profilaktinei vaikų sveikatos patikrai: patikrinta tik maža dalis, nors problemos auga

Nepaskubėjus atlikti patikros dabar, rudenį teks sėdėti ilgose eilėse

Iki mokslo metų pradžios liko kiek mažiau nei mėnuo, todėl iki šiol dar nespėjusiems, pats laikas kuo greičiau atlikti privalomą profilaktinę vaikų sveikatos patikrą. Kaip ir kasmet, nespėjus to padaryti vasarą, rudens pradžioje prie šeimos gydytojų kabinetų lauktų ilgos eilės.

Deja, kol kas skaičiai nedžiugina, nes per pirmąjį šių metų pusmetį savo atžalų sveikatos patikra pasirūpino palyginus maža tėvų dalis. Kol kas buvo patikrinti beveik 134 tūkst. darželinukų ir moksleivių, nors per metus įprastai būna patikrinami daugiau nei 441 tūkst. vaikų. Taigi, nors jau sulaukėme vidurvasario, profilaktinė patikra buvo atlikta tik trečdaliui vaikų.

Privaloma sveikatos patikra pas šeimos gydytoją ir gydytoją odontologą turi būti atlikta kartą per metus visiems vaikams iki 18 metų. Visi vaikai Lietuvoje yra draudžiami valstybės ir jiems suteiktos paslaugos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Tad už vaikų sveikatos patikrą nereikia mokėti, jei ji atliekama tose gydymo įstaigose, kurios yra sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis.

VLK Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyr. specialistė Oksana Burokienė sako [2]:

„Kaip ir kiekvienais metais ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų tėvai turi pasirūpinti vaiko sveikatos pažymėjimu ugdymo įstaigoms iki rugsėjo pradžios. Todėl tėvelius raginame suskubti ir nedelsiant pasirūpinti vaiko profilaktiniu sveikatos tikrinimu, nelaukiant naujų mokslo metų pradžios, kai gydymo įstaigose susidaro eilės. Rekomenduojama kreiptis į tą gydytoją, prie kurio vaikas yra prirašytas, nes jis geriausiai žino savo paciento sveikatos būklę. Jei šiuo metu šeimos gydytojas laisvų vietų neturi, registracijos metu bus pasiūlytas kitas artimiausias vizito laikas.“

Sveikatos patikra nėra tik formalumas, kurio reikalauja mokyklos ir darželiai

Deja, daug tėvų neskuba atvesti savo atžalų pas gydytojus, nes mano, jog sveikatos patikra tėra formalumas. Tačiau iš tikrųjų jos metu išsamiai patikrinama vaiko sveikatos būklė ir neretai randama įvairių problemų, kurias būtina gydyti. Šeimos gydytoja Ala Grigienienė sako [4]:

„Tėveliai turėtų suprasti, jog pas gydytoją būtina apsilankyti ne dėl formalumo, o dėl išsamaus sveikatos patikrinimo. Patikrinimo metu įvertinama ne tik bendra sveikatos būklė, bet ir išsiaiškinamos galimos lėtinės ligos. Taip pat svarbu pažymėti, kad mokymo įstaigos gauna tikslias rekomendacijas dėl vaiko galimybių dalyvauti ugdymo veikloje bei nurodymus, kokių pirmosios pagalbos priemonių reikėtų imtis, jei vaikui prireiktų skubios pagalbos mokykloje (pavyzdžiui, dėl alergijos ar lėtinių ligų).“

Šeimos gydytojas per patikrą ne tik pasveria vaiką ir pamatuoja jo ūgį. Taip pat pamatuojamas kraujo spaudimas, įvertinama rega, klausa, kraujotakos, kvėpavimo ir kitų organų bei jų sistemų funkcinė būklė. Jei šeimos gydytojas aptinka pakitimų ar jį neraminančių požymių, galinčių reikšti kokią nors problemą, vaikas siunčiamas papildomiems tyrimams arba pas gydytoją specialistą konsultacijai. Taip gali būti rastos ligos ir įvairios sveikatos problemos, kurių plika akimi negali pastebėti patys tėvai.

Tuo tarpu gydytojas odontologas per profilaktinę apžiūrą patikrina vaiko dantų ir žandikaulių būklę. Jeigu randama problemų, kurias reikia tvarkyti, skiriamas gydymas. Labai svarbu laiku sutvarkyti vaiko dantis, nes ignoruojant įvairias bėdas vėliau gali prasidėti dantų skausmas, juos gali tekti gydyti daug ilgiau ar net griebtis dantų išrovimo. Be to, patikros metu galima PSDF lėšomis silantuoti vaikų iki 14 metų krūminius dantis, taip apsaugant juos nuo karieso.

Praėjusiais metais diagnozuotas rekordinis skaičius sveikatos problemų

Tai, kaip svarbu laiku ir kasmet tikrinti vaikų sveikatą, rodo ir prastėjanti vaikų sveikatos būklė. Praėjusių metų duomenys atrodo itin prastai, nes per privalomą profilaktinę apžiūrą buvo diagnozuotas rekordinis skaičius įvairių problemų.

Pavyzdžiui [1], 2021 metais net 143 705 vaikams buvo diagnozuoti regėjimo sutrikimai. Tai maždaug 30-35 tūkstančiais daugiau nei įprastai. Klausos defektai nustatyti 2 078 vaikams, o tai maždaug 200-300 daugiau nei per kelis praėjusius metus. Nenormali laikysena praėjusiais metais kamavo 19 859 vaikus – maždaug 2 tūkstančiais daugiau nei įprastai. Kalbos sutrikimų turėjo 3 602 vaikai, o tai – didžiulis šuolis, nes per kelis praėjusius metus kalbos sutrikimai buvo diagnozuoti dvigubai mažesniam vaikų kiekiui.

Prie pablogėjusios padėties tikriausiai nemenkai prisidėjo tai, jog dėl pandemijos vaikai daugiau laiko leido prie ekranų ir mažiau užsiėmė aktyvia veikla. Tai atsiliepė ne tik psichologinei, bet ir fizinei vaikų ir paauglių būklei: daugėjo besiskundžiančių įvairiais skausmais, turinčių antsvorio, išgyvenančių prastesnę emocinę savijautą vaikų [3]. Dalį problemų galima išsklaidyti tiesiog sumažinus prie ekranų praleidžiamą laiką, maitinant vaiką pagal sveikos mitybos principus ir užtikrinant pakankamą fizinį krūvį. Tačiau jei problemos rimtesnės, vien to neužteks.

Diagnozavus tam tikrą ligą vaikas siunčiamas pas tos srities specialistą, kuris parenka tinkamą gydymą. Anksti radus ir pradėjus gydyti problemą, galima išvengti rimtesnių bėdų arba daug anksčiau jų atsikratyti. Pavyzdžiui, anksti aptikus kalbos defektus, jie tvarkomi dar darželyje lankant užsiėmimus pas logopedę ir tokia paslauga teikiama nemokamai. O anksti išsiaiškinus, jog vaikui reikalingi akiniai, sumažinamas diskomfortas, pašalinami galvos skausmai ir kitos problemos, susijusios su regėjimo problemomis. Be to, neretai rega pagerėja ar bent jau sustabdomas sutrikimų progresavimas.