Vienas įrašas.549 581akys.
rugs. 26Prieš šildymo sezoną – priminimas: už draudžiamą kurą krosnyje gresia iki 300 eurų baudarugs. 26Pasaulio skola perkopė 365 trln. JAV dolerių: vien per pusmetį prisidėjo dar 10 trln.rugs. 26Diena, kai Islandija sustojo: 90 proc. moterų pasakė „gana“rugs. 26Metus nesikreipėte dėl pensijos? Nuo šiol tai gali reikšti 8 proc. didesnę išmokąrugs. 26Pirmieji Alzheimerio ligos požymiai ar tik užmaršumas: neurologė paaiškina, kaip juos atskirtirugs. 26Paukščių gripas Lietuvoje: rudens migracija didina grėsmę kiemo vištoms ir paukštininkystės ūkiamsrugs. 26Transporto skurdas Lietuvos kaime: 54 savivaldybėse planuojamas pavėžėjimas pagal poreikįrugs. 26Saudo Arabija telkia sąjungininkus karui su husiais: Turkija ir Pakistanas rengia skubų kariuomenių vadų susitikimą

Laikinasis Rumunijos prezidentas Ilie Bolojanas teigia, kad gynyba nebėra nemokama

•Politika•Dovilė Barauskaitė
2 šaltiniai
Laikinasis Rumunijos prezidentas Ilie Bolojanas teigia, kad gynyba nebėra nemokama
Rumunijos laikinasis prezidentas Ilie Bolojan pabrėžia, kad gynybos išlaidos turi didėti dėl Rusijos keliamų grėsmių.
Komentuoti (0)

Rumunijos laikinasis prezidentas: „Karas prie sienų reiškia, kad gynyba nebegali būti nemokama“

Likus kelioms dienoms iki lemiamo prezidento rinkimų antrojo turo, Rumunijos laikinasis prezidentas Ilie Bolojan interviu „Euronews Romania“ pareiškė, kad dėl vis didėjančios Rusijos keliamų hibridinių grėsmių šalis turi neišvengiamai didinti gynybos išlaidas [1].

„Turime karą prie savo sienos, ir kiekvienas racionalus rumunas šiandien supranta, kad gynyba jau nebėra nemokama paslauga,“ sakė I. Bolojan. „Tai, kad esame saugi šalis, nėra savaime suprantama. Tai kainuoja.“

Pasak jo, Rumunija privalo pasivyti kaimynines valstybes, kurios jau skiria bent 2 proc. BVP gynybai, o kai kurios jų ir dar daugiau. „JAV išleidžia virš 3 proc. savo BVP gynybai, iš kurių dalis skiriama ir Europos apsaugai per NATO. Tuo metu kai kurios Europos šalys mus jau aplenkė. Mes esame arčiausiai karo zonos, kartu su Lenkija ir Baltijos šalimis. Turime tai jausti stipriai.“

Politinis susiskaldymas silpnina atsaką į grėsmes

I. Bolojan teigimu, ne tik Rumunija, bet ir visa Europa susiduria su pavojinga tendencija: vidinių konfliktų ir politinio neveiklumo laikotarpiu, kai išorinių grėsmių daugėja.

„Valstybės eikvoja paskutines jėgas vidinėms problemoms, užuot kūrusios politiką, kuri atskleistų jų potencialą“, sakė jis. „Rusijos plataus masto invazija į Ukrainą nuo pat pradžių reiškė grėsmę mūsų šaliai.“

Jis pabrėžė, kad Ukraina kovoja ne tik už save: „Jei būtų kritęs Ukrainos frontas, bet koks Rusijos žingsnis į vakarus, prie Juodosios jūros ar Moldovos kryptimi, būtų buvęs rimtas saugumo iššūkis Rumunijai ir visai Europai. Todėl mūsų pagalba Ukrainai yra kaip ir mūsų pačių interesų gynimas.“

Rinkimų svarba ir valstybės finansų iššūkiai

Politikos ir ekonomikos klausimai neatsiejami, teigė I. Bolojan, primindamas, kad Rumunija jau daugelį metų išleidžia daugiau nei surenka. „Biudžeto deficitas finansuojamas skolinantis, ir mums labai svarbu išlaikyti šalies reitingą bei užtikrinti investuotojų pasitikėjimą. Tam būtina politinė stabilumas.“

Jo žodžiais, šie rinkimai – „svarbesni nei ankstesni, nes dabar nesame stabilioje situacijoje, turime išorinių sukrėtimų.“

Kalbėdamas apie savo pasirinkimą antrajame ture, I. Bolojan nedvejojo: „Balsuosiu už Nicușor Daną. Jis vienintelis kandidatas, galintis užtikrinti tarptautinį Rumunijos įvaizdį ir suburti politines jėgas konstruktyviam dialogui [2]. Turėdamas patirties vadovaujant Bukarešto savivaldybei, jis įrodė, kad gali veikti sudėtingoje aplinkoje.“

Komentuoti (0)

Ką apie tai manai tu?

Komentarų (0)

Komentarų dar nėra. Būk pirmas!

Komentuoti gali tik prisijungę vartotojai. Registruokis — ir galėsi pasidalinti savo mintimis apie šį straipsnį.

Registruotis

Slapukai

Naudojame būtinuosius slapukus platformos veikimui. Analitinius ir rinkodaros slapukus įjungiame tik gavę jūsų sutikimą — galite bet kada pakeisti pasirinkimą.