Laikinoji sostinė taps tikra meno meka: „Kaunas 2022“ programoje – Marinos Abramović, Yoko Ono ir daugelio kitų kūryba

Kaunas atsidurs menininkų dėmesio centre

Dėl istorinių aplinkybių Kaunas vis dar vadinamas laikinąja sostine, tačiau ateinančiais metais, miestą drąsiai galėsime vadinti ir kultūros sostine. Viena iš Europos kultūros sostinių tapsiantis Kaunas galės pasigirti šimtais skirtingų renginių, neabejotinai subursiančių meno ir kultūros ištroškusias sielas.

Kaip skelbia „Kaunas 2022“ organizatoriai, kultūros išvengti tikrai nepavyks, o, žinoma, to daryti ir nereikėtų. Ilgo darbų proceso uždanga bus praskleista kitų metų sausio 22-ąją , o atidarymo šventėje žiūrovus žadama stebinti Lietuvos ir užsienio atlikėjais bei milžiniškomis vaizdo projekcijomis. Per metus truksiančią kelionę po kultūrinę įvairovę, miesto gyventojai bei svečiai galės sudalyvauti maždaug tūkstantyje renginių: 40 festivalių, per 60 parodų, daugiau kaip 250 scenos meno renginių, 250 koncertų [1].

Programos rengėjai pagaliau atskleidžia ir daugiau informacijos bei įvardija pačius garsiausius, į Kauną užsuksiančius menininkus bei kūrybininkus. Tarp jų, tiek pasaulinio lygio žvaigždės, tiek mūsų Lietuvos talentai: Williamas Kentridge’as, Marina Abramović, Yoko Ono, Robertas Wilsonas, Mirga Gražinytė-Tyla, Modestas Pitrėnas, Edgaras Montvidas ir daugelis kitų.

Meno gerbėjams žadamos pasaulinio lygio dovanėlės

Teatro gerbėjams ir išrankiausiems kritikams Kaune tikrai bus ką veikti bei pamatyti. Nacionaliniame Kauno dramos teatre bus galima išvysti JAV teatro grandą, režisierių Robertą Wilsoną ir jo rengiamą spektaklį „Dorianas“, kuris yra sukurtas pagal Oscaro Wilde’o kūrybą bei gyvenimą. Režisierius R. Wilsonas Kaune jau lankėsi: susipažino su teatro komanda ir monospektakliui „Dorianas“ pasirinko net du lietuvių aktorius – Mantą Zemlecką ir Dainių Svoboną. Išvysti šį kūrinį bus galima kitų metų rudenį.

Kaunas nebūtų tuo kuo yra, jei nepakviestų ir pačių talentingiausių lietuvių. Į laikinąją sostinę atvyks ir garsiausiuose teatruose ir festivaliuose premjeras pristatantis vilnietis Oskaras Koršunovas, kuris prisidėjo prie antrosios „Šiuolaikinės Kauno mito trilogijos“ dalies „Santaka“ kūrybos. Nemuno ir Neries santakoje, jau gegužės pabaigoje vyks įvairius menus sintetizuosiantis kūrybinis veiksmas „Žvėries pasirodymas“. Vėliau, šis darbas bus perkeltas į Nacionalinio Kauno dramos teatro Didžiąją sceną ir parodytas visiems, eklektiško meno gerbėjams.

Vis tik, tikriausiai viena didžiausių staigmenų – vienos žinomiausių pasaulio menininkių Marinos Abramović personalinė paroda „Būties atmintis“ ir jos pačios apsilankymas Kaune. Tai neabejotinai taps įvykiu, kuris sudomins daugiausia smalsuolių ir meno pasaulio grietinėlės. Čia pat Kaune bus galima išvysti svarbiausius M. Abramović kūrybos etapus, nuo pat 1960-ųjų eksponuotus garsiausius kūrinius bei videoinstaliacijas [2].

Kaunas – jau antrasis Lietuvos miestas tapsiantis Europos kultūros židiniu

Europoje priskaičiuojamos 45 valstybės. Kiekviena jų išsiskiria savita istorija, praeitimi ir kultūra. Vis dėlto, senasis žemynas gali pasigirti ir vienijančiomis vertybėmis, kurias ir siekiama akcentuoti „Europos kultūros sostinė“ titulu. 1985-ais, tuometė Graikijos kultūros ministrė Meina Merkuri įgyvendino iniciatyvą, kuria Europos Sąjungos Ministrų Taryba patvirtino „Europos kultūros sostinės“ planą [3].

Šia programa siekiama puoselėti bendrąsias europietiškas kultūrines vertybes, tradicines valstybių kultūras ir didinti jų žinomumą išoriniame pasaulyje. Kultūros sostinėms tai ne momentinis populiarumo blyksnis: miestai privalo integruoti savo veiklas į ilgalaikes veiklos strategijas ir laikytis darnumo principų.

„Europos kultūros sostinės“ etiketė Lietuvai jau nėra nauja. Dar 2009-ais Vilnius, kartu su Austrijos miestu Lincu, tapo kultūros traukos centrais. Vis tik, kultūrą tada į antrąją vietą nustūmė politikų ginčai ir skandalai dėl lėšų graibstymo bei švaistymo. Daugiau nei 100 planuotų renginių taip ir neįvyko.

Galima tik prisiminti, kad tuomet tiek Vilniuje, tiek ir Lietuvoje aukštoji kultūra tebuvo svetimybė. Belieka tikėtis, kad per daugiau nei dešimtmetį Lietuvos visuomenė ir jos ydos pakito, o Kaunui pavyks išvengti gėdingų skandalų bei pasiseks sėkmingai atstovauti Lietuvą Europos mastu.