Laisvės partija taria „taip“ alkoholiui ir narkotikams

Laisvės partija imasi alkoholio laisvinimo pokyčių

Kai kuriems tautiečiams besipiktinant praeitos kadencijos valdančiųjų įvestiems alkoholio ribojimais, Laisvės partija galimai ėmėsi rinkėjų pritraukimo - ateikite, mes jums leisime gerti, kiek tik norite. Laisvės partija savo „Facebook“ paskyroje paskelbė, jog nuo 2012 m. pastebėta saikingo alkoholio vartojimo tendencija, o ypatingai - jaunimo grupėje. Laisvės partija tai įvardijo kaip žmonių sąmoningumo nuopelnus.

Vis dėlto, situacijai gerėjant, reikia grąžinti jaunimui galimybę gerti vyną, „šnapsą“, alų ar kitą alkoholį nuo 18 metų - na, juk per ilgai laukti iki 20-ties, o kaipgi sutikti pilnametystę be trankios vakaronės. Laisvės partija jus išgirdo - dabar planuoja ne tik grąžinti jums alkoholį, bet ir patikslinti nuostatas, apibrėžiančias alkoholio reklamos draudimą. Kaip suprantame, šalia nealkoholinio alaus reklamos stenduose galės puikuotis ir alkoholinis „vyšnių kriek“.

Taipogi Laisvės partija sieks leisti prekiauti alkoholiniais gėrimais kiekvieną savaitės dieną nuo 10 iki 20 valandos. Tiesa, šiai dienai ir taip galima tokiu laiku prekiauti alkoholiu, tačiau sekmadienį - griežtai iki 15 val. Panašu, kad Laisvės partija siekia apsaugoti nuo pagirių besikankinančius vos pilnametystės sulaukusius jaunuolius. Na, kaipgi, dabar leis įsigyti alkoholinius gėrimus nuo 18 metų, bet nesuteiks galimybės pradedantiesiems savaitgalį padoriai ir neskubant „išsipagirioti“?

Kaip Laisvės partija nurodė, pats Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas šią idėją laimintų ir sutiktų su alkoholio kultūros vystymųsi, o ne „butaforinių draudimų rinkiniu“.

Sekantis žingsnis nemėgstantiems alkoholio - galėsite „šnioti“

Kas pasakė, kad apart alkoholio tarp jaunimo nėra kitų svaiginimosi būdų? Laisvės partijos narė Morgana Danielė taip nemano - juk, jei neprijauti alkoholio kultūrai, nieko tokio - galėsi „šnioti“, vartoti ar kitaip interpretuoti. Narkotikų dekriminalizavimo projektas jau visai pakeliui - tik žinok, kuriuos mėgsti labiausiai. Laisvės partijos siūlymas dekriminalizuoti narkotikus, anot M. Danielės, siejasi ne su „Vilniaus tapimu Amsterdamu“, o su proporcingumo principu - juk, kad pavartojai, žmogaus nenužudei, tiesa?

Ši iniciatyva reiškia bausmių proporcingumo principo atstatymą taip, kaip Lietuvoje buvo ir anksčiau, kada už narkotikų vartojimą ir mažų kiekių be tikslo platinti turėjimą taikome nebe baudžiamąją atsakomybę, o administracinę. Tai būtų perkeliama į administracinių nusižengimų kodeksą,- Lietuvos ryto laidoje teigė M. Danielė. [1]

Tiesa, ar toks žingsnis nėra įvadas į narkotikų legalizavimą? Visuomenė pamažu pratinama prie pokyčių - bet jų tiek daug. Laisvės partijos atstovai legalizuoti kanapes neatsisako - tik, pasak jų, šie projektai tarpusavyje nėra susiję.

M. Danielės nuomone, ne baudos dydis nurodo, ar žmogus vartos narkotikus, ar ne - „ne tai lemia apsisprendimą vartoti, ar nevartoti. Nei jaunas žmogus galvoja, kad čia 1 tūkst. eurų bauda, tai tikrai nevartosiu, nei priklausomas žmogus apie tai galvoja“,- teigė politikė. [3]

Laidoje „Oponentai“ Laisvės frakcijos narė taipogi pabrėžė, jog nuo priklausomybės reikia gydyti tuos žmones, kuriems išties šios pagalbos reikia, o juk, anot M. Danielės, 90 proc. vartojančiųjų tokios problemos neturi. O taipogi Seimo narė nevengia kritikos ir nepritariantiems narkotikų dekriminalizavimui - tokius ji vadina „populistiniais politikais“, neigiančius mokslo atliktus tyrimus ir „JTO išvadas, teigiančias, kad baudžiamųjų įstatymų taikymas yra neveiksminga ir valstybei žalinga priemonė problemoms, susijusioms su narkotikų vartojimu, spręsti“.

Statistiniai duomenys rodo, kad alkoholio vartojimas šalyje sumažėjo

Lietuvos oficialiosios statistikos departamento duomenimis, lyginant 2014 ir 2019 metus, alkoholio vartojimas šalyje sumažėjo: [2]

• 15-24 metų jaunimo alkoholio vartojimas sumažėjo per 5,4 proc.;
• 25-34 m. amžiaus grupėje - per 9,4 proc.;
• 35-44 m. sumažėjo 2,4 proc.;
• 45-54 m. sumažėjo 6,4 proc.;
• 55-64 m. grupėje alkoholio mažiau vartota per 5,9 proc.;
• 65-74 m. amžiaus grupėje pastebėtas alkoholio vartojimo padidėjimas - 2019 m. buvo vartota 2,8 proc. daugiau alkoholio nei 2014 m.;
• 75m. ir vyresni grupėje alkoholio taip pat buvo suvartota daugiau per 1,4 proc.

To pačio atlikto tyrimo duomenimis, pažymėtina, jog perpus skyrėsi niekada gyvenime alkoholio nevartojusiųjų rodikliai - 2014 m. atliktų apklausų metu, 11,7 proc. teigė niekada nevartoję alkoholio. 2019 m. tokių buvo dvigubai daugiau - net 21,7 proc.

Šioje vietoje taipogi galime paneigti mitą, kad dažniau alkoholį vartoja menką išsilavinimą turintys asmenys - 2019 m. tokių iš visų tirtų gyventojų buvo 78,8 proc., kai tuo tarpu žemo išsilavinimo - 42,2 proc. Šiuo metu esantys alkoholiui taikytini ribojimai, įsigalioję nuo 2018 m. sausio 1 dienos, yra susiję su alkoholio pardavimu: viešojo maitinimo įstaigose galima įsigyti tik pilstomus alkoholinius gėrimus ir tik tuomet, kai užtikrinamas šių vartojimas maitinimo vietoje.

Kitu atveju, neužtikrinant šių reikalavimų - draudžiamas alkoholinių gėrimų pardavimas. Tas pats galioja ir pirkėjams - šie turi užtikrinti, kad alkoholiniai gėrimai bus geriami tik tose viešojo maitinimo įstaigose, kuriose ir buvo įsigyti. [4]