Laisvės partijos koziris – solidarumas Baltarusijai

Palaikymas opozicijai prie Baltarusijos ambasados

Politinės partijos, Vyriausybė, paskutiniu metu įaudrintos pastarųjų įvykių, kuomet reisu Atėnai-Vilnius skrido Baltarusijos opozicijai priklausantis asmuo R. Protasevičius kartu su drauge S. Sapega iš atostogų Graikijoje ir lėktuvas buvo priverstas pakeisti kryptį ir nusileisti Baltarusijoje, paragintas šios valstybės naikintuvo „MiG-29“. Toks platus įvykių sūkurys, kurio, panašu, kad nebuvo galima praleisti. Štai proga parodyti pasauliui, kad esame labai svarbi šalis, kurioje netgi buvo įvykdytas nacionaliniu terorizmu laikomas aktas.

Laisvės partija, organizavusi Baltarusijos opozicijos palaikymo akciją, reikalavo, kad būtų paleistas Baltarusijos opozicijos aktyvistas ir žurnalistas Romanas Protasevičius bei kartu su juo skridusi studentė Sofija Sapega kartu su kitais 400 politinių kalinių. Laisvės partija siekė įtraukti tarptautinę bendruomenę ir išreikšti pritarimą Lietuvos Vyriausybės pasiūlytoms sankcijoms. Laisvės partijos palaikymo akcijos vienas iš iniciatorių, Marius Matijošaitis teigė, jog džiaugiasi Lietuvos vieninga pozicija šiuo klausimu: [1]

Sekmadienį, pamindamas visus įmanomus padorumo bei tarptautinės teisės principus, žvėriškas ir nenuspėjamas Baltarusijos režimas įvykdė valstybinį teroro aktą - pagrobė iš Atėnų į Vilnių skridusį „Ryanair“ avialinijų lėktuvą su 126 keleiviais iš Lietuvos, Europos Sąjungos ir kitų šalių. Lietuvos aukščiausieji šalies vadovai ir kompetentingi Seimo komitetai buvo itin vieningi sudarant bendrą Lietuvos atsako poziciją ir iškart pradėjo derybas su tarptautine bendruomene. Džiaugiuosi, kad Laisvės frakcijos Seimo nariai ir Vyriausybės atstovai aktyviai prie to prisidėjo.

Oro uoste keleivius pasitikusi I. Šimonytė teigė, kad toks veiksmas turi sulaukti atsako

Lietuvos premjerė taipogi nepraleido progos parodyti save tarptautinei bendruomenei - sužinojusi apie lėktuvo „užgrobimą“, I. Šimonytė nedelsdama atvyko į oro uostą, kur sekmadienio vakarą buvo išlaipinti su garsiuoju „Ryanair“ lėktuvu skridę keleiviai. Atvykusi premjerė pasmerkė Baltarusijos veiksmus ir pavadino juos teroristiniu aktu, kurį tiria tarptautinės teisės ekspertai. Premjerė taipogi paminėjusi, kad tai negali likti be atsako. [2]

I. Šimonytė sekmadienio vakarą džiaugėsi, kad net ir po daugelio nesklandumų „Ryanair“ keleiviams pavyko saugiai pasiekti Lietuvą: [3]

Labai džiaugiamės, kad pagaliau lėktuvas galėjo užbaigti savo kelionę, bet tuo pačiu, kadangi yra pradėtas ikiteisminis tyrimas šiandien, tai buvo paprašyta parskridusių piliečių supratingumo, kad kai kuriems iš jų tam, kad tyrimas vyktų kuo sparčiau, pareigūnų klausimai bus užduoti dar šį vakarą, kad kuo operatyviau būtų surinkta informacija, taip pat tikėsimės bendradarbiavimo su teisėsauga ir visos informacijos, kurią jie žino, pateikimo mūsų pareigūnams.

Pažymima, jog dėl šio įvykio užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis kreipėsi pritarimo ir į Vašingtoną - sekmadienį įvyko pokalbis su Phil Reeker, JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoju. Nesnaudė ir Vilniaus miesto savivaldybė, gegužės 25 dieną aikštėje prie savivaldybės pastato iškėlusi istorinę Baltarusijos vėliavą. Esą tai parodo miesto požiūrį į šių dienų įvykius: [4] „Tai yra miesto ir miesto mero požiūris į įvykius Baltarusijoje, kai buvo nutupdytas lėktuvas ir iš principo įvykdytas teroro aktas“, - teigė R. Šimašiaus atstovas spaudai Karolis Vaitkevičius.

Laisvės partijos cenzūra - buvo siūlytas neapykantos įstatymas?

Svarbu paminėti, kad ta pati partija, kovojanti už žodžio ir veiksmų laisvę Baltarusijoje, visai nesenai Lietuvos piliečius įvariusi į tikrą aklavietę - žūtbūt skelbė norinti įvesti neapykantos kalbą pažabojančius įstatymus. Šios diskusijos virė po visuomenės nepritarimo Stambulo konvencijos ratifikavimui. Tad Laisvės partija norėjo uždrausti visuomenei neigiamai kalbėti, kritikuoti šia tema, mat bijojo, kad prabudusi visuomenė pradės priešintis dar labiau. Be šių įstatymų, piliečių mintis socialinėse viešose erdvėse jau kuruoja „cyber“ patruliai. Apie Laisvės partijos „stumiamą“ pseudo toleranciją kalbėjo ir G. Jakavonis: [5]

Kodėl dabartinei daugumai, kurių gretose tiek Seime, tiek jų suformuotoje Vyriausybėje savo srities specialistų yra minimumas, kyla noras priiminėti tokius įstatymus? Atrodo, turėdami absoliučią balsų daugumą ir visišką sisteminės žiniasklaidos palaikymą, pandemijos sukelto karantino sąlygomis, šie žmonės buldozeriu gali priimti bet kokį sprendimą.

Tad ar Lietuva išties taip jau nutolusi nuo Baltarusijos savo įvedinėjamu diktatu? Kad ir tas pats Partnerystės įstatymo projektas - prieš šio svarstymą Seime peticiją pasirašė 36 933 žmonės, tačiau toks projektas vis tiek buvo svarstytas, o galiausiai ir patyrė fiasko. Prisiminkime ir parašus prieš Laisvės frakcijos narį T. V. Raskevičių ir A. Tapino atsaką. Ar tuomet buvo išgirstas žmonių balsas? Tad kuo skiriamės nuo valstybės, ant kurios taip „burbame“? O galbūt tai būdas gauti nemokamą pjedestalą tarptautinėje arenoje?

Prisiminkime ir šį pirmadienį įvestą galimybių pasą, kuris veikiau primena autoritarinį režimą nei Europos Sąjungos piliečio laisves. Akivaizdu, kad šias dvi valstybes skiria esminis aspektas - tai laikas. Viena valstybė naudoja senąsias ir ne tokias europietiškas susidorojimo priemones, o kita - pažengusias, orientuotas į šiuolaikinį žmogų, kad šis ne iš karto tai suprastų. Lietuvos žmonės taip įsitraukė į „teroristinio akto“ bylą, kad nejučia tapo tyrėjais, pamiršusiais piktintis teisių diskriminacija, įsigaliojusia nuo pirmadienio ir visai nepastebėjusiais kaip staigiai Seime buvo svarstytas Partnerystės įstatymas.