Vienas įrašas.549 595akys.
rugs. 26Prieš šildymo sezoną – priminimas: už draudžiamą kurą krosnyje gresia iki 300 eurų baudarugs. 26Pasaulio skola perkopė 365 trln. JAV dolerių: vien per pusmetį prisidėjo dar 10 trln.rugs. 26Diena, kai Islandija sustojo: 90 proc. moterų pasakė „gana“rugs. 26Metus nesikreipėte dėl pensijos? Nuo šiol tai gali reikšti 8 proc. didesnę išmokąrugs. 26Pirmieji Alzheimerio ligos požymiai ar tik užmaršumas: neurologė paaiškina, kaip juos atskirtirugs. 26Paukščių gripas Lietuvoje: rudens migracija didina grėsmę kiemo vištoms ir paukštininkystės ūkiamsrugs. 26Transporto skurdas Lietuvos kaime: 54 savivaldybėse planuojamas pavėžėjimas pagal poreikįrugs. 26Saudo Arabija telkia sąjungininkus karui su husiais: Turkija ir Pakistanas rengia skubų kariuomenių vadų susitikimą

Latvijoje parlamento rinkimus laimėjo valdantieji

•Naujienos•G. B.
6 šaltiniai
Komentuoti (0)

Valdžioje lieka liberalų–konservatorių partija

Latvijos parlamento rinkimus laimėjo premjero Krišjanio Karinio liberalų–konservatorių partija „Naujoji vienybė“ [1].

Centrinė rinkimų komisija suskaičiavusi visus balsus paskelbė, kad liberalų–konservatorių partija „Naujoji vienybė“ užsitikrino 26 iš 100 vietų naujajame Latvijos parlamente. Antroje vietoje atsidūrė opozicinis „Ūkininkų ir žaliųjų aljansas“, kuris gavo 16 vietų.

Tiesa, sudaryti naują koaliciją K. Karinio vedamai partijai gali būti sudėtinga. Iš trijų dabartinių koalicijos partnerių į parlamentą pateko tik vienas – dešinysis „Nacionalinis aljansas“, gavęs 13 vietų.

Tuo tarpu Konservatorių partija patyrė fiasko ir neįveikė 5 proc. barjero. Į parlamentą nepateko ir partija „Už plėtrą/Už!“. Parlamente nebus opozicinės socialdemokratų partijos „Harmonija“.

Iš viso į Latvijos parlamentą pateko 7 partijos.

Maskvai palankios partijos patyrė fiasko

Remiantis centrinės rinkimų komisijos duomenimis, iš viso septynių partijų kandidatų sąrašai peržengė 5 proc. ribą: „Naujoji vienybė“ (JV) – 18,97 proc., „Žaliųjų ir valstiečių sąjunga“ (ZZS) – 12,44 proc., „Jungtinis sąrašas“ – 11,01 proc., „Nacionalinis aljansas“ (NA) – 9,29 proc., „Už stabilumą!“ (S!) – 6,8 proc., „Latvija pirmyn“ (LPV) – 6,24 proc. ir „Progresyvūs“ – 6,16 proc. [2].

Nė vienai partijai, atstovaujančiai Latvijos etninei rusų mažumai, kuri sudaro daugiau kaip 25 proc. iš 1,9 mln. šalies gyventojų, nepavyko užsitikrinti vietų parlamente [3].

„Santarvei“ – Maskvai palankiai partijai, kurią tradiciškai rėmė dauguma Latvijos rusakalbių rinkėjų, nepavyko patekti į parlamentą, partija surinko vos 4,8 proc. balsų. Palyginimui, 2018 metais ją palaikė beveik 20 proc. rinkėjų.

Šių parlamento rinkimų kampanijos metu dabartinio premjero K. Karinio retorika buvo susijusi su kritika Rusijai. Dabar jo partijos pergalė, numanoma, gali padidinti nesutarimus tarp šalies latvių daugumos ir rusakalbių mažumos dėl jų vietos visuomenėje.

Tačiau nepaisant galimų iššūkių ateityje, Latvijos parlamento rinkimus laimėjusi partija „Naujoji vienybė“ dėl vyriausybės koalicijos formavimo antradienį susitinka su „Jungtinio sąrašo“ ir „Nacionalinio susivienijimo“ partijomis, o trečiadienį – su „Pažangiųjų“ atstovais [4].

Kaip teigia šalies premjeras K. Karinis, dar prieš rinkimus „Naujoji vienybė“ aiškiai deklaravo, kad Latvijos vystymasis įmanomas tik griežtai laikantis esamo geopolitinio kurso, esant Europos Sąjungoje ir NATO.

„Tad derybos dėl bendro darbo mūsų šalies labui įmanomos su visomis politinėmis naujo šaukimo Saeimoje atstovaujamomis jėgomis, jeigu jų vertybių sistema tvirta ir sutampa su mūsiške“, – sakė premjeras.

57 metų Latvijos ir JAV dvigubą pilietybę turintis K. Karinis anksčiau sakė, kad jo partijai laimėjus, būtų lengviausia tęsti darbą toje pačioje koalicinėje vyriausybėje.

„Pirmiausia ir svarbiausia visų galvose yra tai, kaip mes visi išgyvensime žiemą, ne tik Latvijoje, bet ir visoje ES, ir kad mes visi išliktume vieningi su Ukraina, ir nesvyruotume susidūrę su mums kylančiais sunkumais“, – sakė jis [5].

Latvijos politikos ekspertai teigia, kad Rusijos invazija į Ukrainą padarė didelę įtaką šalies rinkėjų požiūriui ir lėmė gilų susiskaldymą tarp rusakalbių, nepritariančių karui, ir tų, kurie jį palaiko. Tiesa, pagrindiniais rinkimų klausimais buvo tapę ne užsienio reikalai ir aktualijos, bet Latvijos ekonominė padėtis bei energijos krizė.

Rinkimai pasižymėjo dideliu aktyvumu

Šeštadienį, spalio 1 d. Latvijoje įvykę 14-ieji parlamento arba Saeimos rinkimai pasižymėjo išskirtiniu aktyvumu. Rinkimuose dalyvavo 59,4 proc. rinkimų teisę turinčių rinkėjų – tai didžiausias rinkėjų aktyvumas per pastaruosius trejus Latvijos parlamento rinkimus.

Prieš ketverius metus Seimo rinkimuose iš viso balsavo 40,42 proc., o prieš aštuonerius – 42,29 proc [6]. Iš viso teisę rinkti Latvijos parlamentą turi 1,542 mln. Latvijos gyventojų.

Skelbiama, kad šiuose rinkimuose mažiausiai aktyvūs buvo sostinės Rygos gyventojai, o aktyviausi – Kuržemės regiono, kuriame yra Liepoja ir Ventspilis, gyventojai.

Komentuoti (0)

Ką apie tai manai tu?

Komentarų (0)

Komentarų dar nėra. Būk pirmas!

Komentuoti gali tik prisijungę vartotojai. Registruokis — ir galėsi pasidalinti savo mintimis apie šį straipsnį.

Registruotis

Slapukai

Naudojame būtinuosius slapukus platformos veikimui. Analitinius ir rinkodaros slapukus įjungiame tik gavę jūsų sutikimą — galite bet kada pakeisti pasirinkimą.