Latvijoje sekant Lietuvos pėdomis įvyko protestas: nuovargis yra palanki terpė manipuliuoti emocijomis

Protestai lydi ne tik Lietuvą, bet ir kitas Baltijos šalis

Baltijos šalys taip pat stoja į kovą prieš privalomą vakcinaciją bei žaliuosius COVID-19 pasus. Pasaulyje ūžiantys protestai Lietuvos taipogi neapleido - rugpjūčio 10 dieną įvyko didžiulis mitingas prieš dabar taip eskaluojamus valstybės veiksmus. Visgi, Lietuvos žengtas žingsnis abejingų nepaliko - trečiadienį Latvija pasinaudojo šiuo pavyzdžiu ir surengė panašios apimties mitingą.

Pažvelgus į nuskambėjusį mitingą Latvijoje galima pamatyti daugelį panašumų. Protestuotojai taip pat skandavo „už laisvę“ ir ragino atsistatydinti premjerą Krišjanį Karinį, o parlamentą - nepritarti griežtiems reikalavimams dėl koronaviruso suvaldymo. Tokio masto protestas buvo didžiausias Baltijos šalyse nuo 2009 metų.

Protestas prasidėjo Rygoje, prie Laisvės paminklo, kur kaip skelbia „The Baltic Times“, buvo susirinkę apie 200 žmonių, kuriuos vedė politikas Ainaras Šleseris. Protesto metu buvo pasinaudota situacija ir susirinkusiesiems pristatyta nauja politinė jėga - nauja partija „Pirmiausia Latvija“ (angl. „Latvia First)“ bei jos aktyvistai.

Prasidėjus mitingui, jau buvo fiksuota keletas tūkstančių susirinkusiųjų. Pranešama, kad protestuotojai viršijo leidžiamą maksimalų šiuo metu leidžiamą žmonių skaičių, nesilaikė atstumų ir esą nedėvėjo kaukių. Tokios nepritarimo esamiems valdžios sprendimams išraiškos ne itin patiko valstybės policijai - ši stengėsi paskatinti žmones prie jų nesijungti, mat juose įžvelgiama didelė smurto ir įvairių provokacijų rizika. [1]

Latvijoje vykęs protestas traktuojamas kaip „neteisėtas“

Nors protesto Vilniuje prie Seimo išvakarėse tvyrojo daugiau įtampos nei Latvijos mitingo metu, tačiau net ir šis protestas neapsiėjo be nukentėjusiųjų. Kaip ir Lietuvoje, Latvijoje pasibaigus taikiai protesto daliai, netrūko provokacijų. Baltijos naujienų tinklas pranešė apie vieną sužeistą pareigūną, dėl ko buvo pradėta baudžiamoji byla.

Pranešama, kad renginys baigėsi 22 valandą, tačiau ne visi noriai jį ir „užbaigė“. Kol vieni dalyviai ramiai išvyko į namus, kiti dar pasiliko prie vyriausybės pastato svarstydami, ką daryti toliau. Vis dėlto, pabrėžiama, kad dar nepasibaigus protestui buvo fiksuotos provokacijos - prie vyriausybės pastato stovėjusiam policijos automobiliui buvo išdaužtas priekinis stiklas. [2]

Kiek vėliau buvo imtasi ir petardų, dūmų žvakių. Mitinge netrūko ir viešąją tvarką laužiusių asmenų - naujienų portalas taip pat pranešė ir apie prie vyriausybės pastato besišlapinusius bei įkaušusius asmenis. Tiesa, kiek iš jų buvo tikrieji mitingo dalyviai nėra aišku, mat Lietuvoje jau taipogi buvo matomas pavyzdys, kuomet įkaušę asmenis tiesiog „užsuko“ eidami pro šalį jau pasibaigus oficialiai mitingo daliai, kurioje net ir nedalyvavo.

Latvijoje prieš vidurnaktį valstybės policijos viršininkas pranešė, kad minioje yra daug agresyvių ir įkaušusių asmenų ir pavadino šį protestą „neteisėtu“.

Seimo Pirmininkė: šiandieninis nuovargis labai palanki terpė manipuliuoti neigiamomis emocijomis

Praūžus mitingui Latvijoje, netruko pasireikšti ir mūsų Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Parlamentarė negailėjo kritikos „labai panašiems“ protestams ir netgi teigė atradusi daug panašių mitingų ženklų tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje. Žinoma, kai žmonės visame pasaulyje, ne tik Baltijos šalių ribose, protestuoja prieš tą patį dalyką, natūralu atrasti ir panašumų.

Taigi, Seimo Pirmininkė pabrėžė, jog vienas iš šių protestų bendrų bruožų buvo Dovydo žvaigždžių naudojimas bei skatinimas nepaklusti valdžios sprendimams bei skiepų suteikiamoms „galimybėms“.

Tai verčia susimąstyti, kiek tikrai nuoširdus kai kurių iniciatorių radikalus pilietiškumas, o kiek jis skatinamas „iš šalies“. Jau anksčiau esu minėjusi, kad pabendravus su kelių šalių parlamentų vadovais, išgirdau, kad ir prieš partnerystės įstatymus pasipriešinimai skirtingose Europos vietose buvo labai labai panašūs, - stebėjosi V. Čmilytė-Nielsen.

Politikė taip pat atkreipė dėmesį, kad tokiais būdais yra tiesiog manipuliuojama žmonėmis, norinčiais pokyčių - juk šie gali net ir ne iki galo suprasti, į „kokią kompaniją gali patekti“.

„Juolab, kad Latvijos parlamente taip pat, kaip ir pas mus yra parlamentarų, kurie ne tik palaiko, bet ir skatina radikalesnius atskirų visuomenės grupelių veiksmus. Negalvodami apie savo atsakomybę“, - teigė politikė.

Vis dėlto, anot V. Čmilytės-Nielsen, net ir visuomenės susipriešinimo akivaizdoje, Lietuva tapo puikiu pavyzdžių šalims kaimynėms kaip kovoti su hibridine Lukašenkos grėsme. O tokie veiksmai, kuriuos dabar atlieka Lietuva įskaitant priimamus teisės aktus bei realius pareigūnų veiksmus jau yra nagrinėjami kaimyninėse šalyse.