Laukia ilga žiema: šalčių ir drakoniškų kainų už šildymą bijo net 70 proc. šalies gyventojų, daugelis ieško kaip sutaupyti

Dalis gyventojų nepajėgs susimokėti už šildymą

Lyg pasaulinės pandemijos ir su ja kilusių ekonominių sunkumų nebūtų gana, pasaulį ištiko ir energetinė krizė, kuri grasina smogti būtent pačiai skurdžiausiai visuomenės daliai. Artėjant žiemai ši problema tampa ypač aktualia ir neraminančia. Lietuvoje, dar rugsėjo pradžioje buvo pranešta apie tai, kad šildymo kainos šį sezoną tikrai augs.

Liūdniausios prognozės pasitiko sostinės gyventojus – pranešta, kad centralizuotas šildymas gali brangti net iki 60% [1]. Po praėjusio sezono, kai lietuvius galėjo nudžiuginti kiek žemesnės sąskaitos už būsto šildymą, šios žiemos laukiama su siaubu ir nerimu.

„Kingspan Insulation“ užsakymu atliktas tyrimas parodė tikrąjį nerimo mastą. Paaiškėjo, kad net stulbinantys 70% gyventojų yra susirūpinę dėl augančių šildymo kainų, o net 45% dvejoja ar apskritai galės padengti sąskaitas. Tik menki 24% piliečių teigia, kad dėl išaugusių šildymo kainų jokio pokyčio nepajus [2].

Būsto apšiltinimas – problemos neišsprendžianti alternatyva

Galintys sau tai leisti, tikėtina, išbandys šilumą ilgiau išlaikyti namuose. Tokiu atveju, net ir milžiniška sąskaita už šildymą taip neskaudins, jei bent jau nereikės vaduotis iš šalčio gniaužtų. Vis tik, specialistai teigia, kad būsto apšiltinimas reikalauja nemažai žinių ir finansinių resursų.

Visų pirma, rekomenduojama neskubėti apšildyti namo išorės ir pradėti nuo vidaus. Pavyzdžiui, pasidomėti karšto vandens vamzdžių apšiltinimu. Galbūt daugelis net nesusimąsto, tačiau būtent per vamzdžius netenkama daug šilumos, kurios reikia karštam vandeniui ruošti.

Be to, tam, kad būtų pajaučiama reali nauda, izoliacija negali būti atliekama bet kaip. Svarbu, kad šilumos izoliacija tinkamai saugotų nuo vėjo ir kad iš šiltinimo sluoksnio nebūtų greitai pašalinama šiluma. Dažnas specialistas yra linkęs rekomenduoti viensluoksnį, tos pačios medžiagos šiltinimą.

Būstuose šilumos daugiausiai netenkame per vėdinimo sistemas – taip iš mūsų namų išeina net iki 35% šilumos. Apie 15% šilumos išeina per sienas, duris, langus, tiek pat sunaudojama ir karšto vandens ruošimui. Mažiausiai šilumos prarandame per grindis - maždaug 7%.

Didžiuliai srautai prašančių paramos užplūsta savivaldybes

Nerimastingą žiemos laukimą signalizuoja ir eilės gyventojų, ypač vilniečių, kurie už šilumą moka daugiausiai. Jie skuba kreiptis dėl kompensacijų. Vien spalio mėnesį prašančiųjų kompensacijos skaičius buvo ženkliai didesnis nei praėjusiais metais tuo pačiu metu: 2021 m spalio mėn. dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijos pateikta 7099 prašymai, o 2020 m spalio mėn. – 5145. Atrodo, kad situacija tik blogės, nes per 12 šių metų lapkričio dienų pateikti net 3142 prašymai [3].

„Vilniaus šilumos tinklai“ teigia, kad 2021-ųjų metų kompensacijoms Vilniaus miesto savivaldybė yra suplanavusi skirti 1,5 mln. eurų, o 2022-ųjų metų – 1,9 mln. eurų. Jeigu bus atsižvelgta į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktą Piniginės socialinės paramos įstatymo pakeitimą, kompensacijų suma 2022-iems metams išaugtų papildomais 5 mln. eurų.