Legendinis Kauno pastatas atgimsta: miestiečiai vėl galės užeiti į vidų

16,5 mln. eurų investicija: Kauno centrinio pašto rūmai atgims kaip architektūros institutas

Legendinis Kauno centrinio pašto pastatas pradeda kilti it feniksas iš pelenų. Laisvės alėjoje esantys rūmai įžengė į rekonstrukcijos etapą – darbai, kurių vertė siekia 16,5 mln. eurų, turėtų būti užbaigti 2027 metų liepos mėnesį. Po rekonstrukcijos pastate įsikurs Nacionalinis architektūros institutas, kuris taps nauja kūrybos ir architektūros centru mieste.

Praėjusią savaitę į pastato sieną simboliškai buvo įdėta laiko kapsulė, žyminti šio istorinio objekto transformaciją. Kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė pažymėjo, kad rūmai, ilgus dešimtmečius jungę žmones per ryšį, dabar taps erdve, kurioje susijungs architektūros idėjos, tyrimai ir ateities vizijos, o tuo pačiu pasakos apie valstybės praeitį, brandą ir kūrybą [1].

Darbus atlieka konkursą laimėjusi bendrovė „Ekstra statyba“, o projektas finansuojamas ES lėšomis.

Po rekonstrukcijos pagrindinėje operacijų salėje bus įrengta nuolatinė Lietuvos architektūros ekspozicija ir projektų erdvė. Pietinio korpuso pirmame aukšte planuojama architektūros leidinių skaitykla, kavinė, Informacijos centras bei suvenyrų parduotuvė. Reprezentacinis vestibiulis išliks nepakitęs.

Cokoliniame aukšte bus architektūros paveldo saugyklos ir Kauno centrinio pašto istoriją pristatančios ekspozicijos. Antrame aukšte atsiras laikinų parodų erdvės, trečiojo aukšto didžiausios patalpos bus skirtos konferencijoms, ketvirtame – instituto administracija, o penktame ir šeštame – kūrybiniai biurai bei menininkų rezidencijos.

Remiantis socialiniuose tinkluose pateikiama miestiečių informacija, atnaujinto pastato vidiniame kiemelyje galimai vėl bus atkurta čia buvusi kavinukė – tiesa, anuomet čia galėję apsilankyti ne visi – tik, kaip teigia kai kurie miestiečiai, pašto darbuotojai ir jų artimieji.

Kauno centrinio pašto rūmai, pastatyti 1932 metais pagal inžinieriaus Felikso Vizbaro projektą, yra nacionalinės reikšmės kultūros paveldo objektas, kuris dabar atgims naujam, moderniam gyvenimui.

Pastatas įtrauktas ir į UNESCO paveldą

Ne paslaptis, kad Kauno centrinis paštas Laisvės alėjoje – vienas ryškiausių Kauno modernizmo simbolių. 1932 m. pagal inžinieriaus Felikso Vizbaro projektą pastatyti monumentalūs rūmai ilgą laiką dominavo miesto širdyje, o jų reprezentacinė vertė išliko iki šiol [2].

Fasadai su granito portalais, lenkti vitrininiai langai ir erdvi, tautinio meno motyvų turinti operacijų salė kuria solidų įspūdį, o kruopščiai parinktos medžiagos ir detalus interjeras sustiprina pastato autentiškumą. Kauno modernizmo architektūra 2024 m. pelnė pasaulinį pripažinimą – įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Pastatas 2020 m. perduotas Kauno inovacijų centrui (KIC) visuomenės poreikiams ir šiuo metu vykdomas ES finansuojamas projektas „Kauno centrinio pašto modernizavimas ir įveiklinimas“. 2025 m. parengtas tvarkybos ir statybos darbų planas numato pietiniame korpuse įrengti parodų, edukacijų, konferencijų ir fondų saugojimo erdves, šiauriniame – stabilizuoti fasadus, atstatyti sovietmečio pažeistas dalis ir pašalinti nereikalingus šilumos vamzdžius bei rampas.

Pranešama, kad visi darbai bus atliekami taip, kad būtų išsaugoti originalūs XX a. ketvirtojo dešimtmečio architektūros elementai.

Projektas taip pat apima pastato infrastruktūros modernizavimą ir viešosios erdvės tvarkymą: bus atnaujinti vandentiekio, nuotekų ir gaisrinės saugos tinklai, įdiegta apsauga ir vaizdo stebėjimas. Kieme planuojami želdynai, apšviesta automobilių stovėjimo aikštelė ir lietaus nuotekų sistemos, o visos patalpos pritaikytos lankytojams su įvairiais judumo poreikiais.

Pastatas parduotas kartu su kituose miestuose stovėjusiais centriniais rūmais

Vienas svarbiausių tarpukario modernizmo architektūros pavyzdžių – Kauno centrinis paštas – savo duris užvėrė dar 2019-ųjų lapkritį. Nuo tada pašto paslaugos Kaune buvo perkeltos į „Akropolį“, esantį Karmelitų alėjoje [3].

Lietuvos paštas nusprendė parduoti centrinius rūmus kartu su kitais didžiųjų miestų paštais. Visuomenininkai siūlė pastatą pritaikyti kultūros, muziejaus ar kūrybinių industrijų reikmėms, tačiau šios iniciatyvos nebuvo įgyvendintos, todėl pastatas buvo perduotas naujiems savininkams aukciono būdu.