Lenkai ruošiasi karui, o Lietuvos kariai piktinasi prastais Kasčiūno pirktais batais

Lenkijos kariuomenė tapo didžiausia Europoje iš NATO valstybių

Kaimynė Lenkija liepos mėnesį pranešė turinti trečią pagal dydį kariuomenę visame NATO aljanse, o ir toliau ketinama savo pajėgumus plėsti. Tuo tarpu Lietuvoje, kurioje vyksta aršios diskusijos dėl karinio pasiruošimo atremti priešą, pastaruoju metu aidi karių pasipiktinimas dėl naujojo karo ministro Lauryno Kasčiūno nupirktų netinkamų tarnybai batų.

Anot naujausių duomenų, Lenkijos kariuomenė ne tik trečia pagal apimtis visame Aljanse, bet ir yra tituluojama kaip didžiausia NATO kariuomenė visoje Europoje [1].

Remiantis NATO pateikiamais šių metų skaičiavimais, Lenkijos ginkluotuose pajėgose tarnauja 216 tūkst. karių. Didesnes nei Lenkijos kariuomenes turi tik Jungtinės Valstijos (1,3 mln.) ir Turkija (481 tūkst.).

Po Lenkijos seka Prancūzija (204 700 karių), Vokietija (185 600), Italija (171 400) bei Jungtinė Karalystė (138 100). Pagal rodiklius, Lietuvai tenka paskutinės vietos – mūsų šalies kariuomenė užima 21 vietą iš 31 (turime 18,5 tūkst. karių).

Lenkijos kariuomenė per pastarąjį dešimtmetį sparčiai paaugo – dar 2014-aisiais buvo fiksuota 99 tūkst. karių ir su tokiais rodikliais Lenkija užėmė devintąją vietą pagal savo kariuomenės dydį NATO.

Vėliau šis skaičius po truputį augo ir savo kilimo piką pasiekė 2020 m., kai buvo pasiekta 116 200 karių apimtis.

Lietuva kariuomenę didinti nori, bet prieš tai teks iškeldinti gyventojus

Geležinės rankos savininkas, Krašto apsaugos ministerijos vadeles perėmęs L. Kasčiūnas apsisprendė – mums reikės naujų poligonų. Bet prieš tai teks praretinti kai kurias strateginėse miškingose teritorijose įsikūrusias gyvenvietes.

Svarstoma karinių pratybų teritorijas praplėsti mažiausiai dar 15 ar net 25 kilometrais, ateityje – gal net dar daugiau, mat plėsis kariuomenė, plėsis ir jos poreikiai.

Jau šį pirmadienį pasienyje su Baltarusija prasidės ir 170 hektarų karinio miestelio vokiečių tankams statybos darbai [2].

Kartu su miestelio statybomis veikiausiai reikėtų pasirūpinti ir dar aukštesne spygliuota tvora, apsaugančia nuo neteisėtų migrantų, mat toks Lietuvos žingsnis yra ne kas kitas, o atviras kaimyninės valstybės tampymas už ūsų.

Kariai negali dirbti – batai nupirkti nepasitarus su tais, kuriuos jie avės

Socialiniuose tinkluose kariai anonimiškai skundžiasi labai prasta jiems nupirkta Vokietijos gamintojo „HAIX“ kariška avalyne, kuri, nors ir perkama prieinama kaina (kariuomenė perka už 145 eurus, nors parduotuvėje kaina siekia 230 eurų), yra nepatogi, trina pėdas, o kai kurie skundžiasi net į batus po dienos kojos nebeįkišantys, o batų smarvė esą net ir bukiausią nosį raito.

Krašto apsaugos ministerija nurodo, kad per tris metus planuojama įsigyti iki 86 tūkst. porų batų, priklausomai nuo Lietuvos kariuomenės poreikio. Taigi, nepatogiai kariškių avalynei ketinama išleisti beveik 12,5 mln. eurų.

„Šie „aukštos kokybės“ batai sušunta tiek, kad net neatsivarsčius ir nenusiavus neįmanoma tverti kojų smarvės (niekada gyvenime jokiuose batuose nesu to patyrusi), o pėdų uždegimas, iššauktas nuolatinio pėdos spaudimo per siaurais batais irgi neišsigydo nei greit nei lengvai... Ačiū už šaunius pirkinius, bet gal jau grąžinkite leidimą nešioti savo batus, kol visi netapome invalidais su šiuo modeliu.“ – po KAM įrašu rėžė viena komentatorė.

Kitas internautas pasiūlė ministerijai prieš ką nors masiškai perkant geriau pasikviesti bent vieną kariškį, o geriausia – žvalgą ir duoti tai išbandyti.

Tokie KAM sprendimai nestebina, mat visai neseniai pasirodė vieno iš Krašto apsaugos savanoriškųjų krašto apsaugos pajėgų savanorio laiškas apie tai, kaip naujasis ministras „sprendžia“ šaliai svarbius reikalus. Pavyzdžiui, viso susitikimo metu diskutuoja, kad Lietuvoje gaminamuose dronuose negali būti kiniškų varžtelių.

Tad ko tikėtis iš kariuomenei perkamų batų? Svarbiausią kriterijų atitinka – batai ne iš Kinijos, o iš Vokietijos.