Lenkija pagal ES gynybos programą gaus 43,7 mlrd. eurų gynybos stiprinimui

Europos Sąjunga skyrė 150 mlrd. eurų gynybos paskolų, didžiausia dalis atiteks Lenkijai

Europos Sąjunga užbaigė 150 mlrd. eurų vertės mažų palūkanų gynybos paskolų programą SAFE, o didžiausia jų dalis, 43,7 mlrd. eurų, atiteks Lenkijai. Sprendimas paskelbtas vos keliomis dienomis po gynybos parodos MSPO, vykusios rugsėjo 2–5 dienomis Kielcuose, todėl sutapimas neatsitiktinis. Praėjusią savaitę Lenkijos gynybos pramonė ir kariuomenė pristatė savo techniką potencialiems pirkėjams, o šią savaitę Briuselis skyrė finansavimą ilgalaikiams projektams [1].

Tai rodo aiškią strategiją: Varšuva ne tik greitai perka trūkstamą įrangą, bet ir siekia užsitikrinti pramoninį pagrindą dešimtmečiui į priekį. Lenkijos gynybos ministras, vicepremjeras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas socialiniame tinkle X parašė: „Šis sprendimas yra didelė Lenkijos sėkmė ir garantija tolesnėms investicijoms į saugumą ir mūsų gynybos pramonės vystymą.“

Jis pabrėžė, kad lėšos bus skirtos stiprinti pagrindinius ginkluotųjų pajėgų pajėgumus: oro ir raketinei gynybai, artilerijos sistemoms, amunicijos gamybai, dronams ir kovai su dronais, taip pat kritinei infrastruktūrai, kariniam mobilumui ir kibernetiniam saugumui. Lenkija jau dabar yra didžiausia gynybai išlaidų dalimi pagal BVP NATO narė ir planuoja 2026 metais šias išlaidas padidinti iki 4,8 proc.

Europos Komisijos sprendimas dera su platesne geopolitine logika: po Rusijos invazijos į Ukrainą ir JAV prezidento Donaldo Trumpo raginimų Europa turi prisiimti didesnę atsakomybę už savo saugumą. Vien per paskutines savaites pati Lenkija jau turėjo pasitelkti gynybos sistemas nežinomiems dronams numušti. SAFE programa suteikia ilgalaikį finansinį instrumentą, o Europos investicijų banko politika atveria naujus kelius finansuoti tiek karinės, tiek dvejopos paskirties projektus.

Parodoje Kielcuose pristatyta technika atskleidė, kur bus nukreipiamos ES paskolų lėšos

MSPO parodoje pristatytos įvairios naujos Lenkijos sistemos, kurios gali tapti pagrindiniais finansuojamais projektais. Vienas ryškiausių pavyzdžių – „Rosomak-L“, pailginto korpuso šarvuotis, sukurtas įmonės „Rosomak S.A.“ priklausančios PGZ koncernui. Ši transporto priemonė aprūpinta nuotoliniu „Turra 30 SA“ bokšteliu su 30 mm pabūklu, 7,62 mm kulkosvaidžiu bei „Spike LR“ ir „LR2“ prieštankinėmis raketomis.

Išskirtinis elementas – pažangi jutiklių sistema, įskaitant daugiafunkcį radarą, šūvių aptikimo akustinę įrangą ir snaiperių lokalizavimą. Tokia sąranga leidžia veiksmingai naikinti taikinius už daugiau nei 4 km. Dar vienas daug dėmesio sulaukęs projektas – „Bluszcz“, bepilotė minų klojimo transporto priemonė, galinti vienos misijos metu išdėstyti iki 100 MN-123 prieštankinių minų pagal užprogramuotą schemą [2].

Ji gali būti valdoma nuotoliniu būdu arba vykdyti iš anksto nustatytą maršrutą, o įmonės vado rankose tai tampa priemone, leidžiančia per kelias minutes pakeisti mūšio lauko struktūrą. Jūrų srityje įmonės „WB Group“ sukurta „Stormrider“ – bepiločiai koviniai kateriai – atspindi regiono pakrančių gynybos ateitį.

Jie sukurti slaptiems patruliams, žvalgybai ir net smūgiams vykdyti, kai operatoriai lieka sausumoje. Artilerijos srityje išsiskyrė Ukrainos „2S22 Bohdana“ 155 mm kalibro pabūklas, jau išbandytas mūšyje, bei Pietų Korėjos „Hyundai WIA“ lengvesnis 105 mm pabūklas, pritaikytas greitam dislokavimui.

Šių sistemų logika panaši: „Rosomak-L“ siūlo apsaugotą, tinklais sujungtą kovinę platformą, galinčią aptikti ir sunaikinti taikinius, „Bluszcz“ keičia mūšio lauko tempą minų barjerais, o „Stormrider“ perkelia tokią taktiką į pakrantes. Tai realūs, pritaikymui paruošti sprendimai, kuriuos galima gaminti dideliu mastu ir integruoti į esamus tinklus.

Lenkija siekia tapti regiono gynybos gamybos centru, o ES paskolos suteikia ilgalaikį pagrindą

MSPO paroda parodė, kad Lenkijos gynybos sektorius siekia ne tik demonstruoti naujoves, bet ir stiprinti vietinę gamybą. Vyriausybė aiškiai signalizuoja, kad daugiau gamybos bus perkeliama į šalį: nuo šarvuotosios technikos iki amunicijos. Planuojama rinktis partnerius naujoms gamykloms, ypač 155 mm šaudmenims ir parako gamybai.

SAFE paskolos suteikia ilgalaikį finansinį svertą, leidžiantį investuoti į gamyklų plėtrą, bandymų poligonus, įrangą ir tiekimo grandinę. Būtent šis pramonės lankstumas, o ne vien pasirašytos sutartys, nulems, ar kariuomenė galės greitai papildyti atsargas ir atkurti pajėgumus neprarasdama operacinio ritmo.

Lenkija suvokia savo vaidmenį NATO priešakinėje linijoje ir elgiasi atitinkamai. Sprendimas skirti 43,7 mlrd. eurų rodo, kad ES mato Varšuvą kaip pagrindinį ramstį regione. Jei šie pinigai virs konkrečiais užsakymais dėl šarvuočių, jutiklių, laivų ir ypač amunicijos, poveikis bus juntamas ne tik statistikoje, bet ir realiuose daliniuose. Artimiausi metai parodys, ar Lenkijos pramonės mašina, remiama Europos finansavimo, gali pristatyti rezultatus tokiu greičiu, kokio reikalauja dabartinė saugumo situacija.