Lenkija pasitraukė iš Otavos konvencijos: per 48 valandas galės užminuoti sieną su Rusija

Tuskas pristato naują sistemą: prireikus siena su Rusija būtų užminuota per dvi paras

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pristatė naują minų klojimo sistemą „Bluszcz“ („Ivy“). Tai hibridinis, autonomiškai veikiantis įrenginys, skirtas greitam minų išdėstymui.

Sistema parodyta stiprinant Lenkijos gynybą rytinėje šalies dalyje. Kalbama apie sieną su Rusija ir Baltarusija. D. Tuskas sakė: “Šiandien jūs matėte trumpą Bluszcz sistemos galimybių pristatymą. Šiuo metu baigiame rengti šį kasybos projektą Rytų skydo teritorijoje, kuris yra labai svarbus mūsų saugumui, teritorijai ir sienai.”

Jis taip pat pareiškė: “Tai taip pat apima gebėjimą, kurį netrukus įgyvendinsime – galimybę per 48 valandas užminuoti Lenkijos sieną, jei kiltų grėsmė.” [1]

Lenkija pasitraukė iš sutarties, kuri draudė priešpėstines minas

Penktadienį Lenkija oficialiai pasitraukė iš Otavos konvencijos. Ši tarptautinė sutartis draudžia naudoti priešpėstines minas. Apie pasitraukimą Varšuva paskelbė dar pernai rugpjūtį. Kartu tokį žingsnį pasirinko Suomija, Ukraina, Estija, Latvija ir Lietuva.

Šios valstybės teigia, kad turi stiprinti savo sienų apsaugą. Rusija niekada nebuvo pasirašiusi šios konvencijos. Otavos sutartis apima tik priešpėstines minas. Prieštankinės minos pagal ją nėra draudžiamos.

Beveik trys dešimtys valstybių prie sutarties niekada neprisijungė. Tarp jų – JAV, Kinija, Indija, Pakistanas, Pietų Korėja ir Rusija.

Minos gali tapti „Rytų skydo“ dalimi

Lenkija 2012 metais buvo ratifikavusi Otavos konvenciją. 2016 metais šalis sunaikino savo priešpėstinių minų atsargas. Dabar politiniai lyderiai kalba apie galimą gamybos atnaujinimą. Tai būtų daroma jau pasitraukus iš sutarties.

Pareigūnai nurodo, kad minų juostos galėtų būti įtrauktos į vadinamąjį „Rytų skydą“. Tai sustiprintų fortifikacijų sistema, statoma nuo 2024 metų prie sienų su Baltarusija ir Rusija.

Sprendimas sulaukė kritikos. Kritikai primena, kad priešpėstinės minos anksčiau sukėlė daug civilių aukų tokiose šalyse kaip Kambodža, Angola ar Bosnija ir Hercegovina.