Lenkija skelbia, kad nesiųs karių į Ukrainą

Lenkija neketina siųsti karių į Ukrainą, bet žada prisidėti prie taikos misijos logistiniu palaikymu

Lenkija neketina siųsti savo karių į Ukrainą, trečiadienį pareiškė vicepremjeras ir nacionalinės gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas. Jis pabrėžė, kad tai yra aiški vyriausybės pozicija, laikoma „jau daugelį mėnesių“. Pasak ministro, tai ne tik valdančiosios koalicijos ar atskirų partijų nuomonė, bet visos visuomenės palaikomas sprendimas [1].

Reaguodamas į prezidentūros Tarptautinių reikalų biuro vadovo Marcino Przydaczo pasisakymą, jog pirmadienį Vašingtone vykusios vadinamosios „norinčiųjų koalicijos“ derybos buvo susijusios su tarptautinėmis saugumo garantijomis Ukrainai, kurios galėtų reikšti karių siuntimą, W. Kosiniakas-Kamyszas pabrėžė, kad sprendimus dėl Lenkijos pozicijos priima vyriausybė.

M. Przydaczas savo ruožtu atkreipė dėmesį, jog prezidentas Andrzejus Duda kol kas nedalyvavo „norinčiųjų koalicijos“ veikloje ir neįsipareigojo dėl Lenkijos dalyvavimo šioje iniciatyvoje. „Prezidentas aiškiai pasakė – jis nesiųs lenkų berniukų į karą“, – sakė M. Przydaczas.

Šalis toliau sieks užtikrinti logistinį palaikymą galimai tarptautinei misijai

Pasak W. Kosiniako-Kamyszo, Lenkija turi kitų užduočių — tarp jų ir glaudus bendradarbiavimas su sąjungininkais, kurie esą gerai supranta Lenkijos vaidmenį saugant ir palaikant galimą tarptautinę misiją Ukrainoje. Jis priminė, kad šiuo metu apie 5–6 tūkst. lenkų karių dalyvauja Rytinės NATO sienos, ypač pasienio su Baltarusija, apsaugoje.

Ministras akcentavo, kad Lenkija yra strategiškai svarbi tiek infrastruktūros, tiek logistikos požiūriu. Jei būtų priimtas sprendimas dėl tarptautinės taikos palaikymo misijos Ukrainoje, Lenkijos teritorijoje veikiantys padaliniai atliktų esminį vaidmenį užtikrinant sąjungininkų pajėgų priėmimą, aprūpinimą ir koordinavimą [2].

„Dešimtys, šimtai, tūkstančiai lenkų karių dalyvaus šiame procese savo šalyje, siekdami užtikrinti sąjungininkų pajėgų saugumą“, – teigė jis.

Anot ministro, tam reikės atitinkamos infrastruktūros, bazės įrengimo, karių paruošimo, aklimatizacijos ir visapusiško palaikymo, kurį gali suteikti Lenkija. „Mes esame tam pasiruošę“, – sakė jis.

Dar viena šalis aktyviai dalyvaujanti tarptautiniuose formatuose nusprendė karių nesiųsti

W. Kosiniakas-Kamyszas pabrėžė, kad tarptautiniu lygiu Lenkijos vaidmuo, kaip šalies, palaikančios ir saugančios galimą sąjungininkų misiją Ukrainoje, yra pripažįstamas. Jis nurodė ne kartą šia tema diskutavęs su Prancūzijos, Vokietijos, Italijos ir Jungtinės Karalystės gynybos ministrais, taip pat su Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės kariuomenių vadais, kurie koordinuoja „norinčiųjų koalicijos“ veiklą.

Kalbėdamas apie pirmadienį vykusį susitikimą Vašingtone, ministras pabrėžė, kad tai nebuvo oficialus „norinčiųjų koalicijos“ susitikimas. Anot jo, tikroji koalicija jungia daugiau nei 30 valstybių, tarp jų ir Lenkiją. „Premjeras Donaldas Tuskas ten dalyvavo. Užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis taip pat. Aš pats taip pat esu dalyvavęs ankstesniuose susitikimuose, priklausomai nuo tematikos“, – teigė ministras. Jis akcentavo, kad „nė vienas tokios koalicijos susitikimas nevyko be Lenkijos dalyvavimo“.

Ministras pridūrė, kad vyriausybė nuosekliai remia prezidentą, kuris anksčiau nuotoliniu būdu jau buvo įsitraukęs į šį formatą. Jis patikino, kad Lenkijos vadovas visuomet gauna visą reikiamą informaciją, o bendradarbiavimas tarp institucijų šiuo klausimu yra atviras ir konstruktyvus.