Lenkija skubina GMO reformą: ar genetiškai modifikuotas maistas taps norma?

EK siūlo netaikyti griežto GMO reguliavimo naujosiomis genų redagavimo technologijomis sukurtiems augalams

Pastaruoju metu Europos Sąjungoje (ES) vis dažniau diskutuojama apie genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) reguliavimą, ypač naujos kartos genų redagavimo technologijų kontekste. Lenkija, perėmusi ES Tarybos pirmininkavimą, tikina siekianti pažangos šioje srityje, tačiau procesas susiduria su daugybe kliūčių. ES valstybių vyriausybės jau 18 mėnesių nesutaria, kada naujos kartos genetiškai modifikuoti augalai galėtų būti prilyginti tradicinėms veislėms ir ar jie turėtų būti patentuojami, suteikiant gamintojams monopolines teises [1].

Dar 2023 m. liepos mėnesį Europos Komisija (EK) pasiūlė, kad su naujosiomis genominėmis technologijomis (NGT) sukurti augalai būtų pašalinti iš griežtų GMO reguliavimo rėmų, numatytų 2001 m. GMO reglamente. Šie augalai, skirtingai nuo pirmosios kartos GMO, nėra sukurti įterpiant svetimus genus – vietoj to pasitelkiamos subtilios genetinės korekcijos [2].

Komisija siekia sukurti naują genetiškai modifikuotų pasėlių klasę tokiems augalams, vadinamą „1 kategorija“, kuri leistų pagal ES teisę juos laikyti lygiaverčiais tradiciškai veisiamiems, visiškai natūraliems augalams.

Šis pokytis leistų NGT sukurtiems augalams išvengti griežto reguliavimo, kuris vis dar taikomas pirmosios kartos GMO. Tai tokie genetiškai modifikuoti augalai, kurie, pavyzdžiui, turi atsparumą pesticidams ar pasižymi ilgesniu galiojimo laiku, nes į juos buvo įterptas svetimas genas.

Pagal dabartinius teisės aktus ES valstybės narės gali uždrausti GMO auginimą savo teritorijoje. Šiuo metu beveik visos šalys naudojasi šia galimybe, išskyrus Ispaniją.

Lenkija siekia paspartinti GMO reguliavimo pokyčius ir siūlo kompromisinį variantą

Vos perimusi ES Tarybos pirmininkavimą, Lenkija suskubo siekti kuo greičiau išspręsti šiuos įstrigusius nesutarimus dėl GMO. Kaip rodo paviešinti dokumentai, Lenkija nori, jog naujoviškiems GMO augalams nebūtų taikomi tokie griežti ES licencijavimo ir atsekamumo reikalavimai, kokie iki šiol yra taikomi įprastiems GMO.

Nors Vengrija ragina neskubėti, iš naujo pradėti diskusijas bei grįžti prie ankstesnio augalų apibrėžimo varianto, Lenkijos politikai siūlo nekreipti dėmesio į Vengrijos kalbas.

Lenkijos pareigūnai savo sausio 7 d. pristatytame kompromisiniame pasiūlyme pabrėžia, kad norint pasiekti pakankamą daugumą ES Taryboje, reikia išspręsti susirūpimą dėl augalų patentavimo. Tad jie siūlo, kad priskyrimas „1 kategorijai“ būtų grindžiamas išskirtinai tik biologinėmis savybėmis, o ne tuo , ar augalai yra patentuoti.

Europos Parlamentas šiuo metu laikosi pozicijos, jog reikia pilnai uždrausti NGT augalų patentus, siekiant išvengti monopolijų ir drauge užtikrinti sąžiningą konkurenciją rinkoje. O Lenkijos siūlomas variantas vargiai prisidėtų prie agrocheminių kompanijų galios mažinimo.

Mokslininkai ir aplinkosaugininkai išreiškė susirūpinimą dėl modifikuotų augalų prilyginimo natūraliems

Nesutarimai labiausiai kyla dėl to, kaip NGT augalai bus apibrėžiami ir vertinami. Europos Komisija siūlo, kad šių augalų lygiavertiškumas natūraliems augalams būtų nustatomas pagal DNR molekulių pokyčių ribą – iki 20 nukleotidų. Tačiau aplinkosaugos aktyvistai ir mokslininkai įspėja, kad net ir nedideli genomo pokyčiai gali sukelti nepageidaujamas ar pavojingas savybes.

Vokietijos „TestBiotech“ organizacijos politikos specialistė Astrid Österreicher pabrėžė, kad tokia riba yra klaidinga prielaida, nes bet kokie nauji genetiniai pokyčiai turi būti kruopščiai įvertinti dėl rizikos. Ji teigė, kad visi nauji augalų štamai turėtų būti išsamiai tikrinami, siekiant užtikrinti žmonių ir aplinkos saugumą.

Vyriausybių atstovai Lenkijos kompromisinį pasiūlymą aptars uždarose diskusijose Briuselyje, jau sausio 20 dieną. Kad Taryba galėtų pradėti galutines derybas su Europos Parlamentu, pirmiausia reikalingas politinis susitarimas ministrų lygmeniu.