Lenkija tapo šešta pagal dydį ES ekonomika: šalies BVP pasiekė 922,9 mlrd. eurų

Lenkijos ekonomika pagal nominalųjį BVP pakilo į šeštą vietą Europos Sąjungoje

Lenkija 2025 metais tapo šešta pagal dydį Europos Sąjungos ekonomika. „Eurostat“ duomenimis, šalies bendrasis vidaus produktas dabartinėmis kainomis pasiekė 922,9 mlrd. eurų ir sudarė 4,9 proc. viso Europos Sąjungos BVP.

Didesnes ekonomikas ES turėjo tik Vokietija, Prancūzija, Italija, Ispanija ir Nyderlandai. Vokietijos BVP siekė 4,47 trln. eurų, Prancūzijos – 2,99 trln., Italijos – 2,26 trln., Ispanijos – 1,69 trln., o Nyderlandų – 1,17 trln. eurų.

Pagal ekonomikos dydį Lenkija aplenkė Belgiją, Švediją, Airiją ir Austriją. Visų 27 Europos Sąjungos valstybių bendras nominalusis BVP 2025 metais siekė maždaug 18,8 trln. eurų. Vien Vokietijai teko 23,8 proc., Prancūzijai – 15,9 proc., Italijai – 12 proc. bendros ES ekonomikos.

Lenkija taip pat peržengė simbolinę vieno trilijono JAV dolerių nominaliojo BVP ribą. Tarptautiniuose, JAV doleriais sudarytuose palyginimuose ji pateko tarp maždaug 20 didžiausių pasaulio ekonomikų ir, remiantis 2025 metų vertinimais, aplenkė Šveicariją. Tokios pasaulinės pozicijos gali kisti perskaičiavus statistinius duomenis arba pasikeitus valiutų kursams.

Lenkija tapo nepalyginamai didžiausia Vidurio ir Rytų Europos ekonomika

Lenkijos ekonomika dabar gerokai didesnė už kitų Vidurio ir Rytų Europos valstybių ūkius. Rumunijos BVP 2025 metais siekė 380,1 mlrd. eurų, Čekijos – 347,3 mlrd., o Vengrijos – 218,8 mlrd. eurų. Taigi Lenkijos ekonomika buvo daugiau nei dvigubai didesnė už Rumunijos ir beveik tris kartus – už Čekijos.

Lenkijos statistikos tarnybos duomenimis, realusis šalies BVP 2025 metais padidėjo 3,6 proc. Metais anksčiau augimas siekė 3 proc. Lenkija augo gerokai sparčiau už visą Europos Sąjungą, kurios ekonomikos plėtra 2025 metais siekė maždaug 1,5 proc.

Svarbiausias augimo variklis buvo privatus vartojimas. Prie ekonomikos plėtros taip pat prisidėjo viešosios investicijos, didesnis Europos Sąjungos lėšų panaudojimas ir valstybės išlaidos. Lenkijos pramonės sukurta pridėtinė vertė padidėjo 3 proc., statybos sektoriaus – 1,7 proc., o prekybos ir remonto veiklos – 4,2 proc.

Didelė vidaus rinka suteikė Lenkijai pranašumą prieš mažesnes ir labiau nuo eksporto priklausomas regiono ekonomikas. Vartojimą palaikė didėjantis darbo užmokestis, žemas nedarbas ir socialinės išmokos, o investicijas – ES finansuojami infrastruktūros, energetikos ir skaitmeninimo projektai.

Lenkijos ekonomikos šuolį lėmė pramonė, užsienio investicijos ir narystė Europos Sąjungoje

Dabartinė Lenkijos padėtis yra daugiau kaip tris dešimtmečius trukusios ekonominės transformacijos rezultatas. Po centralizuoto ūkio žlugimo šalis sukūrė rinkos ekonomiką, privatizavo didelę dalį valstybės valdomų įmonių, atvėrė rinką užsienio kapitalui ir įsitraukė į Vakarų Europos gamybos grandines.

Lenkijos narystė Europos Sąjungoje nuo 2004 metų paspartino infrastruktūros modernizavimą ir suteikė įmonėms prieigą prie bendrosios rinkos. ES fondų lėšomis buvo atnaujinami keliai, geležinkeliai, miestų infrastruktūra, energetikos objektai, švietimo įstaigos ir viešosios paslaugos. Vis dėlto ekonomikos augimo negalima aiškinti vien europine parama.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija pabrėžia palankios verslo aplinkos, išsilavinusios darbo jėgos ir užsienio investicijų reikšmę. Lenkija tapo svarbia automobilių komponentų, buitinės technikos, baldų, maisto produktų, elektronikos ir verslo paslaugų gamybos vieta. Šalies ūkis išliko palyginti diversifikuotas, todėl atskirų sektorių nuosmukiai turėjo mažesnį poveikį visai ekonomikai.

Pasaulio bankas nurodo, kad daugiau kaip 30 metų trukusią Lenkijos ekonomikos plėtrą trumpam nutraukė tik COVID-19 pandemijos sukelta recesija. Toks atsparumas, didelė vidaus rinka ir įmonių gebėjimas prisitaikyti padėjo šaliai greičiau už daugelį kaimynių įveikti energetikos, infliacijos ir geopolitinius sukrėtimus.

Šešta vieta pagal ekonomikos dydį dar nereiškia vakarietiško gyvenimo lygio

Nominalusis BVP parodo visoje valstybėje per metus sukurtų prekių ir paslaugų vertę, tačiau neatskleidžia, kiek ekonominės gerovės tenka vienam gyventojui. Lenkija turi daugiau kaip 36 mln. gyventojų, todėl jos bendras BVP natūraliai didesnis už mažesnių, nors vienam gyventojui gerokai turtingesnių valstybių ekonomiką.

Pagal perkamosios galios standartą apskaičiuotas Lenkijos BVP vienam gyventojui 2025 metais tebebuvo maždaug 10–20 proc. mažesnis už ES vidurkį. Skirtinguose preliminariuose vertinimuose jis siekė apie 85 proc. bendrijos vidurkio. Tai rodo didelę pažangą, tačiau kartu išliekantį atotrūkį nuo Vakarų ir Šiaurės Europos valstybių.

Tiesioginis atlyginimų ar nominaliojo BVP palyginimas taip pat gali klaidinti dėl skirtingų kainų. „Eurostat“ duomenimis, bendras vartojimo kainų lygis Lenkijoje 2025 metais sudarė apie 73 proc. ES vidurkio. Todėl Lenkijos gyventojų perkamoji galia yra didesnė, negu galima spręsti vien perskaičiavus jų pajamas į eurus.

Kartu žemesnės kainos nepašalina skirtumų, susijusių su darbo užmokesčiu, būsto prieinamumu, sveikatos priežiūra ar viešųjų paslaugų kokybe. Didelė ekonomika suteikia valstybei daugiau finansinių ir politinių galimybių, tačiau savaime negarantuoja vienodo šių galimybių pasiskirstymo tarp gyventojų ir šalies regionų.

Lenkijos ekonomikos augimą lydės didėjanti valstybės skola ir demografinis spaudimas

Europos Komisija prognozuoja, kad Lenkijos ekonomika 2026 metais augs 3,5 proc., o 2027 metais jos plėtra sulėtės iki 2,8 proc. Šių metų augimą turėtų palaikyti ES finansuojamos investicijos, privatus vartojimas ir didėjančios išlaidos gynybai. Pasibaigus daliai Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės finansuojamų projektų, investicijų tempas turėtų sumažėti.

Spartų augimą lydi didelis biudžeto deficitas. Europos Komisijos skaičiavimais, 2025 metais jis siekė 7,3 proc. BVP, o 2026 metais turėtų sumažėti iki 6,5 proc. Didžiausią spaudimą viešiesiems finansams daro gynybos išlaidos, socialinės išmokos, viešojo sektoriaus atlyginimai ir investicijos.

Lenkijos valdžios sektoriaus skola, 2025 metais siekusi 59,7 proc. BVP, 2027 metais gali padidėti iki 68,3 proc. BVP. Tai dar nėra aukščiausias rodiklis Europos Sąjungoje, tačiau skolos didėjimo tempas kelia susirūpinimą, ypač jeigu ekonomikos augimas sulėtėtų arba išaugtų skolinimosi kaina.

Ilgalaikė grėsmė išlieka gyventojų senėjimas ir mažėjanti darbingo amžiaus visuomenės dalis. Ekonomikos augimui palaikyti Lenkijai teks didinti darbo našumą, investuoti į technologijas ir švietimą, pritraukti kvalifikuotų darbuotojų bei modernizuoti daug anglių naudojančią energetikos sistemą. Šešta vieta ES yra reikšmingas pasiekimas, tačiau jos išsaugojimas priklausys nuo gebėjimo dabartinį ekonomikos mastą paversti tvariu našumo ir gyvenimo lygio augimu.

Šaltiniai

Euronews. (2026). Poland now sixth-largest EU economy, ahead of Switzerland and Belgium
https://www.euronews.com/business/2026/08/09/poland-now-sixth-largest-eu-economy-ahead-of-switzerland-and-belgium

Statistics Poland. (2026). Gross Domestic Product in 2025. Preliminary estimate
https://stat.gov.pl/en/topics/national-accounts/annual-national-accounts/gross-domestic-product-in-2025-preliminary-estimate%2C1%2C15.html

European Commission. (2026). Economic forecast for Poland
https://economy-finance.ec.europa.eu/economic-surveillance-eu-member-states/country-pages-including-country-reports/poland/economic-forecast-poland_en