Lenkijoje, pasienyje su Ukraina, rasta nesaugoma ir kariuomenei nepriklausanti priešlėktuvinė ginkluotė

Ginklai buvo palikti likimo valiai: Lenkijos tarnybos nieko nežinojo ir jų nesaugojo

Lenkijos pietryčiuose, netoli Ukrainos sienos esančiame Laszki kaime, Priekarpatės vaivadijoje, aptikti konteineriai su ginklais ir šaudmenimis sukėlė tikrą audrą. Šie ginklai, kaip paaiškėjo, nepriklauso Lenkijos kariuomenei, o buvo skirti Ukrainai, tačiau dėl neaiškių priežasčių liko apleistoje saugykloje be jokios priežiūros [1]. Vietos teisėsauga jau pradėjo tyrimą, tačiau šis incidentas iškėlė daug klausimų apie ginklų prekybos saugumą, teisėtumą ir tarnybų darbo efektyvumą.

Kaip pirmoji pranešė Lenkijos privati televizija „Telewizja Republika“, Laszki kaime, vietiniame aeroklube, buvo aptikta aštuoni konteineriai, kuriuose rasta priešlėktuvinių raketų paleidimo įrenginių ir šaudmenų [2]. Ši informacija sukėlė šoką, nes, kaip teigiama, ginklai stovėjo visiškai neprižiūrimi, o valstybės tarnybos apie tai sužinojo tik dabar.

„Konteineriai šioje vietoje buvo jau kelias savaites, tačiau valstybės tarnybos apie tai sužinojo tik pastarosiomis dienomis“, – pranešė „Telewizja Republika“.

„Saugykla nebuvo prižiūrima, o tai yra skandalas. Tokio tipo ginklai turi būti tinkamai saugomi ir prižiūrimi“, – pabrėžė Lenkijos vidaus reikalų ir administracijos ministerijos atstovas Jacekas Dobrzyńskis.

Anot jo, ginklai priklauso privačiai įmonei, turinčiai licenciją prekiauti ginklais. Lenkijos gynybos ministerija taip pat patvirtino, kad šie ginklai nėra nei ministerijos, nei Lenkijos ginkluotųjų pajėgų nuosavybė.

„Konteineriai su šaudmenimis ir ginklais, rasti Laszki kaime, Priekarpatės regione, nepriklauso Lenkijos kariuomenei. Atitinkamos tarnybos saugo vietą ir įrangą“, – teigiama ministerijos pranešime, paskelbtame socialiniame tinkle X [3].

Lenkija jau pradėjo tyrimą dėl neteisėto ginklų laikymo

Przemyslio apygardos prokuratūra, remdamasi Lenkijos Vidaus saugumo agentūros pateikta informacija, jau daugiau nei savaitę vykdo tyrimą dėl neteisėto ginklų ir šaudmenų laikymo bei sandėliavimo. Tyrimą atlieka Centrinis tyrimų biuras, o įtarimų centre – privati bendrovė, kuri, kaip manoma, buvo atsakinga už ginklų gabenimą į Ukrainą [4].

„Šis nusikaltimas užtraukia baudą, laisvės apribojimą arba laisvės atėmimą iki dvejų metų“, – sakė Przemyslio prokuratūros atstovė Marta Petkowska. Pasak jos, šiuo metu bandoma iki galo nustatyti tikrąją ginklų kilmę ir jų numatytą gavėją.

Konteineriai su ginklais šiuo metu pervežami į saugią vietą, kur jie bus toliau tiriami. Nors tikslus ginklų tipas viešai neskelbiamas, J. Dobrzyńskis užsiminė, kad tai galėjo būti priešlėktuvinės raketos, panašios į RGW-90 – modernų, vienkartinio naudojimo 90 mm vokišką prieštankinį ginklą, skirtą kovai su šarvuotomis transporto priemonėmis, įtvirtinimais ar miesto taikiniais. Taip pat minimos MANPADS sistemos, skirtos naikinti žemai skraidančius taikinius, tokius kaip dronai, atakos lėktuvai ar sraigtasparniai.

Lenkijos valdžia kaltinama aplaidumu ir noru nuslėpti informaciją

Šis įvykis sukėlė karštas diskusijas Lenkijos politinėje arenoje. Buvusios „Teisės ir teisingumo“ (PiS) vyriausybės nariai kritikuoja dabartinę valdžią dėl aplaidumo.

Generolas Dariuszas Wronskis socialiniame tinkle X kreipėsi į ministrą pirmininką Donaldą Tuską, klausdamas, kodėl informacija apie ginklus viešumą pasiekė tik dabar. Lenkijos prezidento patarėjas Stanisławas Zarynas teigė, kad ankstesnės vyriausybės laikais Priekarpatės regione veikė griežta stebėjimo sistema, užtikrinusi, kad jokie ginklai ar karinė įranga negalėjo patekti į regioną be tarnybų žinios.

„Rasti konteineriai su neaiškios kilmės ginklais ir šaudmenimis yra labai didelį nerimą keliantis ir pavojingas dalykas. Reikia išsiaiškinti, kaip tai įvyko“, – pabrėžė jis.

S. Zarynas taip pat pareikalavo, kad Lenkijos vidaus saugumo agentūra, karinė kontržvalgyba, karo policija ir policijos vadovybė nedelsdami paaiškintų situaciją. Jis taip pat užsiminė, kad už tai atsakingi asmenys, įskaitant ministrą Tomaszą Siemoniaką ir premjerą Donaldą Tuską, turėtų prisiimti atsakomybę, galimai net atsistatydindami.

77.lt primena, jog Lenkija nuo 2022 m. Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios tapo pagrindiniu karinės pagalbos Ukrainai paskirstymo centru. O birželio 4 d. NATO būstinėje įvyko 28-asis Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikimas, kuriame, remiantis turima informacija, buvo pažadėta didžiausia karinė parama Ukrainai nuo invazijos pradžios [5]. Būtent todėl šis incidentas kelia dar didesnį susirūpinimą.