Lenkijos nacionalinio banko vadovas: grynieji pinigai yra saugumo ir asmens laisvės garantas

Lenkijos nacionalinio banko vadovas primena, kad grynieji pinigai nėra atgyvena, o laisvės ir saugumo garantas

Lenkijos nacionalinio banko (NBP) prezidentas profesorius Adamas Glapińskis šiandien laikomas vienu ryškiausių balsų Europoje, drąsiai ginančių grynųjų pinigų reikšmę modernioje ekonomikoje. Jo teigimu, grynieji nėra praeities reliktas, o pilietinės laisvės, privatumo ir valstybės saugumo garantas. Anot profesoriaus, kai atsiskaitymai tampa visiškai skaitmeniniai, piliečiai praranda teisę į anonimiškumą, o valstybė – į nepriklausomybę nuo globalių finansinių struktūrų. Daugelio lietuvių manymu, tokio principingo požiūrio į grynuosius belieka pavydėti – ir rimtai įvertinti jo argumentus.

„Laipsniškas grynųjų pinigų išstūmimas iš apyvartos atima iš mūsų privatumą ir anonimiškumą rinkos sandoriuose. Kai grynieji pinigai bus pakeisti, vyriausybės ir finansų institucijos kontroliuos visą žmonių veiklą“, – perspėja A. Glapińskis.

Pasak jo, tai grėsmė tiek individualiai laisvei, tiek valstybių suverenitetui, nes be grynųjų nebelieka alternatyvios mokėjimo sistemos, atsparios technologinėms ar politinėms krizėms.

Krizių patirtis įrodė: grynieji išlieka patikimiausi

Lenkijos nacionalinio banko duomenys rodo, kad net ir po pandemijos ar karo Ukrainoje pradžios grynųjų paklausa ne sumažėjo, o išaugo. 2024 m. birželio pabaigoje Lenkijos apyvartoje buvo 393,5 mlrd. zlotų – dvigubai daugiau nei prieš kelerius metus. Pirmosiomis karo Ukrainoje dienomis lenkai iš bankų išsiėmė net 42 mlrd. zlotų, o vien 2022 m. vasario 28 d. NBP fiksavo rekordinius 12,5 mlrd. zlotų išėmimus per vieną dieną – 17 kartų daugiau nei įprasta.

„Tuo metu žmonės pasielgė instinktyviai: kai kyla krizė, visi eina prie bankomatų. Tai rodo, kad grynieji yra pasitikėjimo simbolis – tiek bankų sistemai, tiek valstybei“, – aiškina A. Glapińskis. Jis primena, kad panaši situacija vyko ir COVID-19 pandemijos pradžioje, kai daugelis gyventojų vėl grįžo prie grynųjų, siekdami turėti bent dalį pinigų savo rankose. Tai, anot jo, įrodymas, kad fiziniai pinigai yra ne tik ekonominis, bet ir psichologinis stabilumo veiksnys.

Be to, NBP vadovas pabrėžia, kad grynųjų apyvartos augimas nepadidina infliacijos, nes centrinis bankas tik paverčia elektroninius pinigus grynaisiais, atliepdamas rinkos paklausą. Kitaip tariant, tai ne papildomų pinigų spausdinimas, o realus piliečių poreikis turėti savo santaupas fizine forma.

Kova už teisę pasirinkti: nuo Lenkijos iki Europos

Lenkijos nacionalinis bankas pastaraisiais metais tapo vienu aktyviausių grynųjų gynėjų Europoje. 2021 m. jo iniciatyva buvo priimta Nacionalinė grynųjų pinigų operacijų saugumo strategija, užtikrinanti, kad bankai visoje šalyje privalo turėti grynųjų išdavimo vietas. 2024 m. duomenimis, net 95 proc. lenkų gyvena ne toliau kaip 5 km nuo artimiausio bankomato.

A. Glapińskis atvirai kritikuoja globalias finansų korporacijas, kurios valdo didžiąją dalį negrynųjų mokėjimų infrastruktūros.

„Šios įmonės įsikūrusios ne Lenkijoje ir net ne Europoje. Todėl mūsų duomenys, mūsų sandoriai ir mūsų privatumas atsiduria užsienio rankose“, – pabrėžia jis. Jo manymu, nacionalinės valiutos turėjimas ir galimybė atsiskaityti grynaisiais – būtina sąlyga išlaikyti stabilumą, ypač krizių metu ar kibernetinių atakų atveju.

Profesorius Glapińskis savo kalbose nuolat kartoja paprastą, bet esminę mintį: „Grynieji pinigai yra laisvės forma. Jie leidžia žmogui išlikti nepriklausomam nuo sistemos, nuo elektros, nuo tinklo ar nuo leidimo kažką pirkti.“ Tokia pozicija šiandien, kai vis daugiau šalių kalba apie skaitmenines valiutas ir „pinigų be grynųjų“ ateitį, skamba kaip įspėjimas prieš totalinę priklausomybę nuo elektroninių sistemų.

Lenkijos centrinio banko vadovo žodžiais, „turėti pinigų – reiškia turėti pasirinkimą“, o teisė pasirinkti yra viena iš kertinių demokratinės visuomenės vertybių. Galbūt todėl jo požiūris, kurį kai kas vadina konservatyviu, iš tiesų tampa vis aktualesnis ir Lietuvai – šaliai, kurioje skaitmeninis patogumas vis dažniau nustelbia klausimą, kiek kainuoja mūsų laisvė. [1]