Lenkijos prezidentas A. Duda nori JAV ir Prancūzijos branduolinių ginklų

A. Duda nori ne tik JAV, bet ir Prancūzijos apsaugos

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pareiškė, kad šalis galėtų priimti tiek JAV, tiek Prancūzijos branduolinius ginklus, taip esą siekdama apsisaugoti nuo Rusijos grėsmės.

„Manau, kad galime priimti abu sprendimus. Šios dvi idėjos nėra prieštaraujančios ar viena kitą atmetančios“, – sakė A. Duda [1].

Lenkijos prezidentas jau anksčiau ragino dislokuoti JAV branduolinius ginklus Lenkijoje pagal NATO branduolinio dalijimosi programą, siekiant atgrasyti Rusiją, kuri 2023 m. perkėlė taktinius branduolinius ginklus į kaimyninę Baltarusiją. Pagal NATO branduolinio dalijimosi programą, kai kurios šalys (tarp jų Vokietija, Italija, Belgija, Nyderlandai ir Turkija) turi savo teritorijose JAV branduolinių ginklų.

A. Duda įsitikinęs, kad po to, kai 1999 m. NATO sienos pasislinko į rytus, „taip pat turi pasislinkti ir infrastruktūra“.

„NATO turi reaguoti į agresyvų Rusijos elgesį. Mano atsakymas labai paprastas: kviečiame plėsti branduolinį dalijimąsi ir į mūsų teritoriją“, – sakė A. Duda.

Prancūzijos branduolinė apsauga – reali alternatyva JAV

Šiuo metu Prancūzija yra vienintelė Europos Sąjungos narė, turinti branduolinį arsenalą – apie 300 branduolinių galvučių. Tai taip pat viena iš trijų NATO šalių, turinčių tokį arsenalą (kartu su JAV ir Jungtine Karalyste) [2].

Dar kovo mėnesį Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pasiūlė išplėsti Prancūzijos „branduolinį skėtį“ kitiems Europos sąjungininkams. Tokį pasiūlymą paskatino abejonės, ar JAV tesės savo įsipareigojimus užtikrinti Europos saugumą.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas patvirtino, kad Varšuva vykdo „rimtas derybas“ su Paryžiumi dėl šio pasiūlymo, pagal kurį Lenkija gautų branduolinių galvučių.

Lenkija vis labiau stiprina gynybą

Lenkija pastaraisiais metais ženkliai didino gynybos išlaidas – iki 4,7 proc. BVP. Šalis siekia per kelerius metus suformuoti 500 000 karių kariuomenę, o šiuo metu jau turi didžiausią karinę jėgą Europos Sąjungoje (ES) – 200 000 karių [3].

Varšuva taip pat gavo ES finansavimą pasienio su Baltarusija ir Kaliningrado sritimi stiprinimui. Po Rusijos invazijos į Ukrainą Lenkijos teritorijoje buvo dislokuoti papildomi JAV kariai, o Rzeszów-Jasionka oro uostas tapo logistikos centru, per kurį Ukrainai buvo tiekiama 90 proc. Vakarų karinės pagalbos.

Tačiau į JAV prezidento postą grįžus Donaldui Trumpui ir Europai vis labiau bijant, kad JAV gali atsitraukti iš NATO rytinio sparno, imta kalbėti apie alternatyvius saugumo garantus. Tiesa, su D. Trumpu glaudžius ryšius palaikantis A. Duda vis dar tikina, kad JAV tikrai nesiruošia pasitraukti iš Lenkijos:

„Nėra jokio pagrindo teigti, kad amerikiečių kariuomenės dydis Lenkijoje sumažės. Priešingai.

Mano susitikimuose su prezidentu Trumpu ir gynybos sekretoriumi Pete’u Hegsethu buvo aiškiai pasakyta, kad JAV kariuomenės buvimas Lenkijoje, visų pirma – rytiniame flange – tik stiprės.“