Vienas įrašas.549 592akys.
rugs. 26Prieš šildymo sezoną – priminimas: už draudžiamą kurą krosnyje gresia iki 300 eurų baudarugs. 26Pasaulio skola perkopė 365 trln. JAV dolerių: vien per pusmetį prisidėjo dar 10 trln.rugs. 26Diena, kai Islandija sustojo: 90 proc. moterų pasakė „gana“rugs. 26Metus nesikreipėte dėl pensijos? Nuo šiol tai gali reikšti 8 proc. didesnę išmokąrugs. 26Pirmieji Alzheimerio ligos požymiai ar tik užmaršumas: neurologė paaiškina, kaip juos atskirtirugs. 26Paukščių gripas Lietuvoje: rudens migracija didina grėsmę kiemo vištoms ir paukštininkystės ūkiamsrugs. 26Transporto skurdas Lietuvos kaime: 54 savivaldybėse planuojamas pavėžėjimas pagal poreikįrugs. 26Saudo Arabija telkia sąjungininkus karui su husiais: Turkija ir Pakistanas rengia skubų kariuomenių vadų susitikimą

Lenkijos prezidentas siūlo kariuomenės stiprinimą iš centrinio banko pelno, o ne iš ES paskolos

•Būstas•Dovilė Barauskaitė
2 šaltiniai
Komentuoti (0)

Prezidentas ir centrinio banko vadovas pristatė alternatyvą ES gynybos finansavimo programai

Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis pasiūlė alternatyvų būdą finansuoti šalies kariuomenės modernizavimą – naudoti nacionalinio centrinio banko pelną vietoje Europos Sąjungos paskolos. Tokį planą jis pristatė kartu su Lenkijos centrinio banko (NBP) vadovu Adamu Glapińskiu.

Jų pasiūlyta schema pavadinta „Lenkišku SAFE 0 %“. Ji turėtų tapti alternatyva Europos Sąjungos programai „Security Action for Europe“ (SAFE), pagal kurią Lenkija galėtų pasiskolinti apie 44 mlrd. eurų gynybos reikmėms. [1]

„Turime konkretų, lenkišką, saugų ir suverenų alternatyvų sprendimą SAFE programai, kuris nenumatytų jokių palūkanų“, – sakė K. Nawrockis.

Pagal jo siūlomą modelį apie 185 mlrd. zlotų – suma, prilygstanti planuojamai ES paskolai – būtų finansuojama iš vidaus šaltinių, bendradarbiaujant su centriniu banku.

Ginčas dėl ES paskolos susijęs su politinėmis ir ekonominėmis rizikomis

Lenkijos centro kairės vyriausybė, vadovaujama ministro pirmininko Donaldo Tusko, siekia pasinaudoti SAFE programa, kuri yra dalis platesnės ES iniciatyvos stiprinti Europos gynybą. Parlamentas jau patvirtino įstatymą, numatantį, kaip šios lėšos būtų naudojamos modernizuojant Lenkijos kariuomenę.

Vyriausybė teigia, kad programa yra būtina šalies saugumui ir gynybos pramonės plėtrai. Pasak valdžios, daugiau kaip 80 proc. gautų lėšų būtų panaudota Lenkijoje pagamintai ginkluotei.

D. Tuskas. Ekrano nuotrauka

Tačiau prezidentas ir jį remianti konservatyvioji opozicinė partija „Teisė ir teisingumas“ (PiS) skeptiškai vertina tokį finansavimą. Jie tvirtina, kad paskola sukurtų ilgalaikę skolą ir galėtų būti susieta su politinėmis sąlygomis iš Briuselio.

K. Nawrockis taip pat pabrėžė, kad Lenkijos saugumo politika turėtų likti nacionalinės valstybės, o ne ES kompetencijoje. [2]

„Tai suvereni alternatyva, kuri nereikštų nei palūkanų, nei paskolos iki 2070 metų, nei priklausomybės nuo politinės situacijos Europos Sąjungoje“, – teigė prezidentas.

Jis taip pat akcentavo transatlantinės partnerystės svarbą.

„Karas Irane ir nesenos Jungtinių Valstijų operacijos taip pat rodo, visų pirma, amerikietiškos karinės technikos efektyvumą“, – sakė K. Nawrockis.

Siūloma naudoti centrinio banko pelną, tačiau detalės kol kas neaiškios

NBP vadovas A. Glapińskis teigė, kad centrinis bankas paprastai didžiąją dalį savo pelno perveda valstybės biudžetui. Jo teigimu, tokios lėšos galėtų būti panaudotos gynybos stiprinimui.

„Šios lėšos naudojamos konkrečiam tikslui. Šiuo atveju tikimės, kad jos būtų skirtos Lenkijos gynybos stiprinimui“, – sakė jis.

Tačiau Glapińskis pabrėžė, kad bankas negali naudoti užsienio valiutos rezervų ar kitų atsargų tiesioginiam valstybės išlaidų finansavimui, nes tai draudžia įstatymai. Pasak jo, konkretesnės schemos detalės bus pateiktos vėliau.

Pastaraisiais metais Lenkijos centrinis bankas sukaupė dideles aukso atsargas – apie 550 tonų – ir planuoja jas dar padidinti.

Lenkijos gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas pareiškė, kad papildomi finansavimo šaltiniai būtų sveikintini, tačiau jie negali pakeisti SAFE programos.

Pagal konstituciją prezidentas turi 21 dieną pasirašyti parlamentui pateiktą įstatymą dėl SAFE lėšų panaudojimo, jį vetuoti arba perduoti Konstituciniam Teismui. Jei K. Nawrockis nuspręstų įstatymą vetuoti, valdančioji koalicija neturėtų pakankamai balsų parlamentui tą veto atmesti.

Dėl to sprendimas dėl šios finansavimo schemos gali tapti dar vienu svarbiu politiniu ginču tarp prezidento ir vyriausybės.

Komentuoti (0)

Ką apie tai manai tu?

Komentarų (0)

Komentarų dar nėra. Būk pirmas!

Komentuoti gali tik prisijungę vartotojai. Registruokis — ir galėsi pasidalinti savo mintimis apie šį straipsnį.

Registruotis

Slapukai

Naudojame būtinuosius slapukus platformos veikimui. Analitinius ir rinkodaros slapukus įjungiame tik gavę jūsų sutikimą — galite bet kada pakeisti pasirinkimą.