K. Navrockis: socialines išmokas turi gauti tik dirbantys ukrainiečiai

Karolis Nawrockis siūlo paramą teikti tik dirbantiems ukrainiečiams ir žada griežtinti teisinius ribojimus

Lenkijos prezidentas Karolis Navrockis vetavo įstatymą, kuriuo buvo siekiama pratęsti socialinės paramos sistemą Ukrainos karo pabėgėliams iki 2026 m. kovo, laikydamasis rinkimų kampanijos pažado sugriežtinti išmokų tvarką. Prezidentas pareiškė, kad parama, įskaitant 800 zlotų (apie 162 eurų) mėnesines išmokas vaikams, turėtų būti teikiama tik tiems ukrainiečiams, kurie dirba Lenkijoje [1].

„Lenkija ir toliau rems Ukrainos piliečius — ši pozicija nesikeičia. Tačiau po trejų su puse metų mūsų įstatymai turi būti peržiūrėti“, – teigiama prezidento pranešime. K. Navrockis taip pat pareiškė ketinantis pateikti alternatyvų įstatymo projektą, kuris numatys paramą tik dirbantiems ukrainiečiams ir griežtesnę sveikatos paslaugų kompensavimo tvarką.

Premjeras Donaldas Tuskas sukritikavo prezidento sprendimą, o darbo ministrė Agnieška Džemianovič-Bok pabrėžė: „Negalime bausti žmonių už tai, kad jie neteko darbo, ypač kai kalbame apie vaikus. Tai elementarus žmogiškumas.“

Visuomenėje auga nepasitenkinimas, opozicija ir prezidentas susiduria dėl migracijos politikos

Nuo Rusijos invazijos pradžios 2022 metais Lenkijoje prieglobstį rado apie 1 mln. ukrainiečių, dauguma jų — moterys ir vaikai. Pirmosiomis karo savaitėmis Lenkija buvo viena atviriausių Europos valstybių, priėmusi milijonus pabėgėlių, tačiau pastaraisiais metais visuomenėje vis labiau pastebimas antiukrainietiškų nuotaikų augimas. Nepaisant to, Lenkijos nacionalinio plėtros banko tyrimas parodė, kad ukrainiečiai į Lenkijos biudžetą sumoka daugiau mokesčių, nei gauna socialinės paramos, o jų darbas yra svarbus ekonomikos stabilumui.

Įstatymo vetas sukėlė politinę aklavietę, nes prezidentas K. Navrockis, atstovaujantis dešiniajam sparnui, gali blokuoti vyriausybės inicijuotus teisės aktus, o premjero D. Tusko koalicija gali atmesti prezidento teikiamus pasiūlymus. Pasak skaitmeninių reikalų ministro ir vicepremjero Kšyštofo Gavkovskio, prezidento sprendimas gali turėti platesnių pasekmių, įskaitant ir Starlink palydovinio interneto paslaugos finansavimo Ukrainai sustabdymą [2].

Prezidento kanceliarija patvirtino, kad finansavimas galėtų būti tęsiamas tik tuo atveju, jei parlamentas iki rugsėjo pabaigos priims alternatyvų prezidento projektą. Be to, K. Navrockis paskelbė ketinantis inicijuoti Lenkijos baudžiamojo kodekso pakeitimus, kurie prilygintų Ukrainos nacionalistų lyderio Stepano Banderos ideologijos propagavimą nacionalsocializmo ir sovietinio komunizmo šlovinimui, kas Lenkijoje yra draudžiama. Tokie pareiškimai dar labiau didina įtampą tarp Varšuvos ir Kijevo.

Ukrainieičių reakcija į Lenkijos vadovo sprendimą: „rimtos ligos simptomas“

Prezidento sprendimas sulaukė neigiamos reakcijos Ukrainoje. Ukrainos Aukščiausiosios Rados narė Sofija Fedyna savo socialiniuose tinkluose rašė, kad K. Navrockio veiksmai gali būti „pirmasis rimtas žingsnis griežtinant politiką Ukrainos piliečių atžvilgiu“. Buvęs Ukrainos parlamentaras, dabar fronto karys Andrijus Illenka pareiškė, kad prezidento veiksmai „gali sustiprinti ukrainiečių atsiribojimą ir paskatinti jų sugrįžimą į tėvynę“.

Istorikas Oleksandras Zinčenka taip pat sukritikavo K. Navrockio iniciatyvas, pavadinęs veto „simboliniu gestu“, sutapusiu su Ukrainos Nepriklausomybės diena. Pasak jo, prezidento pasiūlymas uždrausti Banderos idėjų propagavimą gali būti suprastas kaip bandymas riboti Ukrainos siekį įtvirtinti savo istorinę tapatybę.

Buvęs Lenkijos ambasadorius Ukrainoje Bartošas Cichockis teigė, kad visuomenės nuotaikos tokios buvo prognozuojamos: „Po euforinės solidarumo bangos 2022 metais neišvengiamai turėjo įvykti poslinkis į kitą pusę. Esame šiame kitame kraštutinume, tačiau laikui bėgant situacija turėtų stabilizuotis.“