Lenkijos prezidentas Vokietijai: „atėjo laikas sumokėti už Antrąjį pasaulinį karą“

Lenkijos prezidentas, minėdamas Antrojo pasaulinio karo pradžios metines pareikalavo reparacijų iš Vokietijos

Lenkijos prezidentas Karolis Navrockis rugsėjo 1 dieną, minint 86-ąsias Antrojo pasaulinio karo pradžios metines, pareikalavo, kad Vokietija sumokėtų reparacijas už karo metu patirtas skriaudas. Kalbėdamas Gdansko uosto Westerplatte pusiasalyje, kur 1939 metais vokiečių karo laivas „Schleswig-Holstein“ apšaudė Lenkijos karinę įgulą ir pradėjo karą Europoje, prezidentas pabrėžė, jog tokie veiksmai būtini norint atkurti teisingumą ir naujus pagrindus Lenkijos bei Vokietijos santykiams [1].

„Tam, kad sukurtume partnerystę, paremtą tiesa ir gerais santykiais, turime išspręsti reparacijų klausimą su Vokietijos valstybe, kurio, kaip Lenkijos prezidentas, aš nedviprasmiškai reikalauju bendram gėriui“, – sakė K. Navrockis, cituojamas visuomeninio transliuotojo TVP.

„Reparacijos nėra istorijos užmaršties pakaitalas. Lenkijai, kaip fronto valstybei ir svarbiausiai NATO rytinio flango šaliai, reikia teisingumo ir tiesos, aiškių santykių su Vokietija, bet mums taip pat reikia reparacijų iš Vokietijos valstybės.“

Prezidentas pridūrė, kad šios išmokos būtų ne tik atgaila už nužudytus milijonus lenkų, bet ir būtinas žingsnis ateities saugumui. Jo kalba susilaukė didelio dėmesio, nes K. Navrockis pareigas eina vos kelias savaites ir dar rinkimų kampanijos metu žadėjo „kovoti už teisingumą šešiems milijonams nužudytų lenkų nuo pirmosios dienos“.

Premjeras Donaldas Tuskas akcentavo šių dienų grėsmes ir ragino aiškiai įvardyti priešus bei sąjungininkus

Kartu su prezidentu Westerplatte dalyvavo ministras pirmininkas Donaldas Tuskas, parlamento pirmininkas Šimonas Holovnia bei gynybos ministras Vladislavas Kosiniakas-Kamyszas. Premjeras savo kalboje pasirinko kitą akcentą, ragindamas Lenkiją būti išmintingą ir aiškiai suprasti, kas yra priešai, o kas sąjungininkai.

„Turime būti išmintingi ir todėl suprasti, kas yra mūsų priešas, o kas yra mūsų sąjungininkas“, – sakė D. Tuskas, remdamasis PAP agentūros pranešimu. „Turime gerai suprasti, iš kur kyla didžiausia grėsmė šiandien, ir su kuo turime susivienyti, kad apgintume Lenkiją, visą Vakarų pasaulį, mūsų civilizaciją, laisvės civilizaciją.“

Premjeras pabrėžė NATO ir Europos šalių svarbą kaip pagrindinių Lenkijos partnerių, ypač augant Rusijos keliamos grėsmės mastui. Jo teigimu, Westerplatte yra „šventa vieta“, įpareigojanti atminti karo aukas ir užtikrinti, kad Lenkija daugiau niekada netaptų užsienio agresijos auka. „Lenkija niekada daugiau neturi būti viena. Lenkija niekada neturi būti silpna“, – pridūrė D. Tuskas [2].

Diskusija dėl reparacijų Lenkijoje ir Vokietijoje tęsiasi, o skirtingos politinės jėgos vertina ją nevienodai

Reparacijų klausimas Lenkijoje nėra naujas. Ankstesnė konservatyvi partija „Teisė ir teisingumas“ (PiS) siekė iš Vokietijos prisiteisti apie 6 trilijonus zlotų, arba maždaug 1,4 trilijono eurų. Vokietijos vyriausybės pozicija išlieka nepakitusi: oficialiai teigiama, kad teisiniu požiūriu reparacijų klausimas yra uždarytas. Tačiau Berlynas ne kartą reiškė apgailestavimą dėl Lenkijos patirtų kančių ir pripažino didžiulę vokiečių atsakomybę už karo žiaurumus.

Po 2023 metų rinkimų D. Tusko vadovaujama vyriausybė nutraukė oficialias pastangas gauti reparacijas, bet siūlė svarstyti kompensacijos formas už didžiulius nuostolius ir kultūros paveldo praradimą. Vokietijos vyriausybės įgaliotinis Lenkijos ir Vokietijos bendradarbiavimui Knutas Abrahamas šių metų birželį pabrėžė, kad „mūsų pozicija nepasikeitė, teisiniu požiūriu klausimas uždarytas“.

Vis dėlto K. Navrockio reikalavimai rodo, jog tema išliks politinės darbotvarkės dalimi. Prezidentas ceremonijoje pareiškė: „Amžina gėda vokiečių ir sovietų žudikams. Jei nužudei ir pavogei, turi prisipažinti dėl savo nuodėmės, turi atsiprašyti ir atlyginti.“ Jis pabrėžė, kad reparacijos būtinos „dėl mūsų bendros ateities, dėl mūsų aljansų saugumo“.

Vėliau tą pačią dieną prezidentas planavo apsilankyti Vielunės mieste, kuris 1939 metų rugsėjo 1-ąją buvo pirmasis Vokietijos aviacijos civilių taikinys. Ten per bombardavimą žuvo apie 1200 žmonių, o ataka įvyko likus penkioms minutėms iki vokiečių laivyno puolimo Westerplatte. Tokie prisiminimai dar kartą parodė, kodėl Antrojo pasaulinio karo tema ir reparacijų klausimas Lenkijoje tebėra gyvas bei aktualus.