LGBTQ+ bendruomenė suteiktą pirmenybę eilėse įvertino kaip įžeidimą

LGBTQ+ bendruomenė nenori tapatintis su neįgaliaisiais

Filipinuose esanti Sausumos transporto tarnyba (LTO) nusprendė LGBTQ+ bendruomenės narius prilyginti asmenims, kurie gautų pirmumą eilėse (kaip antai senyvo amžiaus žmonės, nėščiosios, neįgalieji) ir už tai sulaukė pylos iš pačios bendruomenės, kurios interesus ir atstovavo, neva buvo peržengtos ribos, o šios bendruomenės nariai – ne neįgalūs. Tuo tarpu Lietuvoje stengiamasi gerinti šių asmenų įtrauktį, tam kuriamos ir specialios emocinės paramos linijos.

Praėjus birželiui – „pasididžiavimo mėnesiui“ (angl. „pride month“) daugelis įstaigų grįžo į savo „normas“ ir ramiai padėjo savo norą įsiteikti LGBTQ+ ideologijai į stalčių iki sekančio birželio. Tačiau tik ne Filipinų Sausumos transporto tarnyba, nusprendusi iškabinti iškalbingą iškabą, nurodančią, kad pirmumo teisė eilėse turi būti taikoma šioms asmenų grupėms [1]: pensininkams, nėščioms moterims, asmenims su negalia ir tiems, kurie save laiko LGBTQ+ bendruomenės dalimi.

Žinoma, toks dėmesys nesulaukė padėkos iš pačių LGBTQ+ atstovų. Jie pasipiktino, kad yra prilyginami silpnajai visuomenės daliai – juk tokie toli gražu nėra!

Užmojus spręsti bendruomenės problemas palankiai įvertino advokatų grupės „Bahaghari“ nacionalinė pirmininkė Reyna Valmores, tačiau, kaip ji pati teigė, toks metodas suteikiant pirmenybę eilėse – ne pats tinkamiausias. R. Valmores įsitikinimu, tokiu būdu esą gali būti sudaroma klaidinga nuomonė, kad buvimas LGBTQ+ dalimi neva yra tam tikra negalios forma.

Toks šios bendruomenės narių sugretinimas su asmenimis, vienaip ar kitaip turinčiais bėdų su ilgu laukimu eilėse, iššaukė ir neigiamas internautų reakcijas. Tuo tarpu LTO atstovas į kritiką atsakė paprastai – LGBTQ+ bendruomenės asmenų įtraukimas į jautrias visuomenės grupes neva yra agentūros vykdomo projekto „lytis ir vystymasis“, kuriuo siekiama padidinti pasitikėjimą šiuo sektoriumi, dalis.

Prioritetą gauti paslaugas greičiau nutarė panaikinti

Tačiau šiai bendruomenei priklausantys nariai privilegijomis pasidžiaugė ne ilgai. Pradėjus skrieti kritikos strėlėms, LTO nusprendė LGBTQ+ išbraukti iš asmenų, kuriems turi būti suteiktas prioritetas juos aptarnaujant, sąrašo [2]. Pats LTO apgailestavo, neva tokios naujos lentelės, nurodančios, kam eilė turi būti suteikiama pirmiau – „pavienis atvejis“ [2].

„Suprantu, kad regiono vadovybė tik konceptualizavo šią veiklą, norėdama pripažinti LGBTQ+ bendruomenę. Nebuvo jokio tikslo jų įžeisti ar be reikalo atsidurti dėmesio centre“, – savo pareiškime teigė LTO vadovas Jay Art Tugade'as.

Derėtų atkreipti dėmesį, kad pati bendruomenė tokį LTO žingsnį palaikė tik piktu pokštu, siekiant ją diskredituoti [3]. Visgi, konservatyvias pažiūras atstovaujantys „Twitter“ vartotojai teigė, kad LGBTQ+ asmenys neva turi psichikos sutrikimų.

Lietuvoje veikia emocinę paramą LGBTQ+ vaikams teikianti linija

O tuo tarpu Lietuvoje jau turime ir nemokamą konsultacinę liniją, kuri teikia emocinę pagalbą vaikams, priskiriantiems save LGBTQ+ bendruomenei. Emocinės paramos platforma, teigiama, atnaujinta įgyvendinant projektą „Nieko apie mus be mūsų: LGBT jaunimo įgalinimas kovoje prieš patyčias“, kuris yra finansuojamas Europos Sąjungos Teisių, lygybės ir pilietybės programos lėšomis.

Kaip nurodoma platformoje, programa skirta tikslinėms asmenų grupėms: vaikams ir paaugliams, patyrusiems patyčias dėl savo lytinės tapatybės, lyties išraiškos, seksualinės orientacijos bei lyties požymių mokykloje, taip pat visiems jaunuoliams, kurie nori būti informuoti apie patyčių reiškinį, tokių vaikų tėvams, švietimo įstaigų darbuotojams ir net profesionaliems psichologams ir socialiniams darbuotojams.

O štai visi kiti vaikai, nepriklausantys LGBTQ+ bendruomenei, turi laukti vienoje bendroje eilėje jiems skirtoje Vaikų ar Jaunimo linijoje, kurioje taipogi ne visuomet sulaukia pagalbos, mat tų, kuriems ji reikalinga – daug, o specialistų kiekis – ribotas.

Į šalies ekonomiką vis dar nepakankamai įtraukiami LGBTQ+ asmenys

Ekonomikos ir inovacijų ministrė, Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė apibrėžė dar vieną problemą Lietuvoje – pasirodo, į darbo rinką vis dar nepakankamai įtraukiami LGBTQ+ žmonės [4]. Kalbėdama apie augančią Lietuvos ekonomiką ji nesibodėjo pabrėžti, kad įsidarbinimas šios bendruomenės nariams – vis dar gana sudėtingas.

„Nors turime kuo didžiuotis, yra dalykų, kuriais negalime pasidžiaugti. Vis dar nepakankamai įtraukiame LGBT bendruomenę į mūsų ekonomikos augimą, neužtikriname reikalingos teisinės bazės, kad žmonės būtų saugūs ir jaustųsi gerai būdami savimi. Pavyzdžiui, 2022 metų Europos LGBTI teisių indekse Lietuva užėmė tik 35 vietą iš 49 Europos valstybių. Man, kaip valdančiųjų atstovei, ekonomikos ministrei ir Lietuvos pilietei yra labai liūdna matyti tokią statistiką, nes man atrodo, kad mūsų žmonės to nenusipelnė“, – teigė A. Armonaitė.

Neva tam, kad situacija pagerėtų, reikalinga priimti partnerystės įstatymą – tuo įsitikinęs Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadorius Robert S. Gilchrist.