Libija perspėja: migrantais apsimetę džihadistai plūsta į Europą

Muamaro Kadafio pranašystė: norint sunaikinti vakarus karo nereikės

Dar būdamas gyvas ilgametis Libijos lyderis Muamaras Kadafis pareiškė, kad norint sunaikinti Vakarus, nebūtina veltis į atvirą karą. [1] Užteks, jeigu Europoje apsigyvens keli milijonai išeivių iš islamiškų šalių, kurie ją sugriaus iš vidus.

Sunku pasakyti, kas siejo M. Kadafį ir buvusią Vokietijos premjerę Angelą Merkel, bet pastaroji, 2015 m. paskelbusi atvirų sienų politiką, nemažai prisidėjo prie to, kad nelegalūs migrantai tūkstančiais trauktų į Europą. [2] Šiandien apie tai atvirai kalba ir pilietinio karo nuo pat M. Kadafio žūties draskomos Libijos premjeras Fajezas al Serajas. Pasak jo, tarp dešimčių tūkstančių į Europą plūstelėjusių nelegalų galėjo būti ir džihadistų. Jeigu pasiekę Senąjį Pasaulį jie galės laisvai judėti, bet kokios jų veiklos pasekmės ES bus tragiškos. [3]

JTO remiamos Libijos vienybės vyriausybės vadovo F.alSerajaus komentarai atskleidžia, kaip lengva teroristams patekti į Europą be sienų ir laisvai keliauti po Šengeno zonos valstybes. Jis savo pastebėjimais pasidalino po nesenų, Ispaniją sukrėtusių, išpuolių, kuriuos vietos policija buvo linkusi sieti su radikaliomis Šiaurės Afrikoje įsikūrusiomis, grupuotėmis.

Potencialiai pavojingi nelegalai po Europą keliaus be sienų

Situaciją pakomentavo ir Europos Parlamento narys Styvas Volfas: „Šie komentarai rodo, kad susiduriama su dviguba problema. Pirma, potencialūs teroristai naudojasi Viduržemio jūros migrantų taku kaip būdu nekontroliuojamai patekti į Europą. Antra, kadangi Europa neturi sienų dėl galiojančių Šengeno taisyklių, patekę į Europą jie gali laisvai judėti iš vienos šalies į kitą. Stiprios sienos yra būtinybė“.

„Daily Express“ taip pat perspėjo, kad šiais metais žemyninę Europą jūra jau pasiekė daugiau negu 115 000 migrantų. Maždaug 98 000 žmonių pateko į Italiją perplaukę Viduržemio jūrą iš Šiaurės Afrikos, o likusieji atvyko į Graikiją, Kiprą ir Ispaniją.

Italijos valdžios institucijos teigė, kad dauguma jūra atvykusių asmenų buvo 20–30 metų amžiaus ir keliavo iš Nigerijos, Gvinėjos, Dramblio Kaulo Kranto, Malio, Eritrėjos, Senegalo, Sudano, Maroko ir Gambijos.

Dar tūkstančiai žmonių pateko į šiaurinę Prancūzijos pakrantę, ieškodami kelio į JK. Prancūzijos regioninės valdžios šaltinis sakė, kad beveik visi Kalė migrantai yra afrikiečiai, atvykę iš Italijos.

Dėl plūstančių migrantų atsakingi asmenys tik skėsčioja rankomis

Žanas Polas Mulotas, Hauts-de-France regiono nuolatinis atstovas JK, pabrėžė: „Problemą reikia spręsti ne tik vietoje, bet ir jos ištakose, ypač Libijoje, kur dauguma migrantų kerta Viduržemio jūrą, kad vyktų į Italiją, o paskui į Kalė. Šiai problemai spręsti būtina suburti tarptautinę koaliciją.“

Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra „Frontex“ ir toliau vykdo gelbėjimo misijas bei gabena į Senąjį Pasaulį migrantus, kurių laivams Libija žada uždaryti savo uostus.

Buvęs Didžiosios Britanijos premjeras Borisas Džonsonas atskleidė, kad Didžioji Britanija skiria daugiau nei 9 milijonus svarų sterlingų, kad padėtų stabilizuoti Libiją ir kovoti su terorizmo bei prekybos žmonėmis grėsme.

Lankydamasis karo nusiaubtoje Šiaurės Afrikos šalyje B.Džonsonas teigė, kad: „Libija yra daugelio iššūkių fronto linija, kuri, jeigu to nebus paisoma, gali kelti problemų JK. Ypač tokiose srityse, kaip nelegali migracija ir terorizmas“.

Buvusi Europos Parlamento narė Džanė Kolins pabrėžė, kad: „ES migracijos politika turėtų būti sutelkta į darbą su tokiomis šalimis kaip Libija, siekiant sustabdyti teroristų atvykimą į ES ir Šengeno erdvę. Turime sugrąžinti laivus atgal į Viduržemio jūrą, o ne naudoti išteklius kaip tam tikras ES masto socialines paslaugas.“

Pasaulinis migracijos paktas

Nepaisant buvusių ir esamų politikų išsakomos kritikos, mažai tikėtina, kad, bent jau artimiausiu metu, kažką pavyks pakeisti, kadangi vis dar galioja Pasaulinis migracijos paktas. Tai pirmas tarpvyriausybinis susitarimas, parengtas globojant Jungtinėms Tautoms, ir visapusiškai apimantis visus tarptautinės migracijos aspektus. [4]

„Šiandien visame pasaulyje yra daugiau nei 258 milijonai migrantų, gyvenančių už savo gimtosios šalies ribų. Prognozuojama, kad šis skaičius didės dėl daugelio priežasčių, įskaitant gyventojų skaičiaus augimą, didėjančią nelygybę, demografinį disbalansą, klimato kaitą ir k.t., – skelbiama JTO svetainėje. - Migracija suteikia didžiules galimybes ir naudą tiek patiems migrantams, tiek juos priimančiosioms bendruomenėms. Tačiau prastai reguliuojamas migracijos procesas gali sukelti didelių iššūkių. Juos ypač ryškiai pajunta socialinė infrastruktūra, kuriai reikia skubiai suteikti pagalbą atvykusiam dideliam žmonių skaičiui ir patys migrantai, kurie, leisdamiesi į ilgas keliones, rizikuoja savo gyvybėmis.“

2016 m. rugsėjo mėn. Generalinė Asamblėja nusprendė parengti pasaulinį susitarimą dėl saugios, tvarkingos ir reguliarios migracijos. Susitarimo kūrimo procesas prasidėjo 2017 m. balandžio mėn.

Pasaulinis susitarimas dėl migracijos nėra teisiškai įpareigojantis

Pasaulinis susitarimas dėl saugios migracijos yra pirmasis JT pasaulinis susitarimas dėl bendro požiūrio į tarptautinę migraciją. Pasaulinis susitarimas yra teisiškai neįpareigojantis. Jis grindžiamas valstybės suvereniteto, atsakomybės pasidalijimo, nediskriminavimo ir žmogaus teisių vertybėmis ir pripažįsta, kad norint optimizuoti bendrą migracijos naudą, kartu sprendžiant su migracija susijusias rizikas ir iššūkius, yra būtinas bendradarbiavimas.

Visuotinį susitarimą sudaro 23 tikslai, skirti geresniam migracijos valdymui vietos, nacionaliniu, regioniniu ir pasauliniu lygmenimis. Juo:

siekiama sumažinti neigiamus struktūrinius veiksnius, trukdančius žmonėms kurti ir išlaikyti tvarų pragyvenimo šaltinį savo kilmės šalyse;

ketinama sumažinti riziką ir pažeidžiamumą, su kuriuo migrantai susiduria įvairiais migracijos etapais bei gerbti ir saugot ir jų žmogaus teises bei suteikti jiems priežiūrą ir pagalbą;

siekiama atsižvelgti į teisėtą valstybių ir bendruomenių susirūpinimą, tuo pat metu pripažįstant, kad visuomenėse vyksta įvairaus masto demografiniai, ekonominiai, socialiniai ir aplinkos pokyčiai, kurie gali turėti įtakos migracijai;

siekiama sukurti palankias sąlygas, kurios leistų visiems migrantams praturtinti mūsų visuomenę savo žmogiškaisiais, ekonominiais ir socialiniais pajėgumais ir taip palengvinti jų indėlį į tvarų vystymąsi vietos, nacionaliniu, regioniniu ir pasauliniu lygmenimis.

Beje, 2018 m. ir Lietuvos Seimas priėmė rezoliuciją dėl Jungtinių Tautų susitarimo dėl saugios, tvarkingos ir reguliarios migracijos, tačiau ietys dėl to, kurie migrantai yra „geri“ ir gali būti įleisti į šalį, o kurie nėra „tinkami“, todėl privalo būti apgręžti, laužomos iki šiol.