Liepos 22-oji – viena trumpiausių dienų istorijoje: kas vyksta su Žemės sukimosi greičiu?

Milisekundžių lenktynės: kaip keičiasi mūsų dienų ilgis?

Liepos 22-ąją Žemė apsisuks apie 1,34 milisekundės greičiau nei įprastai – šis skirtumas nėra juntamas plika akimi, bet mokslininkams tai labai reikšminga. Tai bus antra trumpiausia para nuo tada, kai 1973 m. pradėta tiksliai fiksuoti planetos sukimosi greitį naudojant atominius laikrodžius. [1]

Pastaraisiais metais panašios dienos vis dažnesnės. Liepos 10-oji jau laikoma trumpiausia šių metų diena – tąkart Žemė apsisuko 1,36 milisekundės greičiau nei įprasta. Artimiausia kandidatė į šį rekordų sąrašą yra rugpjūčio 5-oji.

Nors šie skirtumai labai maži, jie rodo, kad planeta keičia savo sukimosi ritmą. Kai tai kaupiasi mėnesiais ar metais, gali prireikti koreguoti laiko skaičiavimą – galbūt net pirmą kartą istorijoje teks iš laikrodžių atimti vieną sekundę.

Kodėl Žemė sukasi greičiau, nors turėtų lėtėti?

Istoriškai Žemės sukimosi greitis mažėjo. Mėnulio gravitacinis poveikis sukėlė potvynius ir atoslūgius, kurie pamažu stabdė mūsų planetos sukimąsi. Prieš milijonus metų diena tetruko 21–23 valandas. Visgi nuo maždaug 2020 metų Žemė ėmė spartinti apsisukimus – tai priešinga ilgametei tendencijai.

Kodėl taip vyksta, kol kas nėra tiksliai aišku. Vienas iš paaiškinimų yra Žemės branduolio judėjimo pokyčiai. Manoma, kad lėtėjantis skystojo branduolio sukimas keičia momentinę judėjimo energiją, todėl planetos išorė (mantija ir pluta) sukasi greičiau.

Kiti galimi veiksniai yra atmosferos srautų pokyčiai ir net tai, kur tuo metu yra mėnulis. Pavyzdžiui, kai jis priartėja prie Žemės pusiaujinės zonos, sukimosi greitis šiek tiek sulėtėja, o kai mėnulis priartėja prie polių, – pagreitėja.

Klimato kaita taip pat keičia laiką?

Mokslininkai pastebi, kad klimato pokyčiai taip pat veikia Žemės sukimosi ritmą. Tirpstant ledynams ir kylant jūros lygiui, pasikeičia planetos masės pasiskirstymas. Tai savo ruožtu paveikia planetos inerciją – panašiai kaip dailusis čiuožėjas ištiesdamas ar pritraukdamas rankas keičia savo sukimąsi.

NASA remiami tyrimai rodo, kad dėl šių pokyčių per pastarąjį šimtmetį dienos ilgis pailgėjo maždaug 0,6–0,7 milisekundės. Prognozuojama, kad šis tempas gali dvigubėti.

Tad, nors pastaruoju metu fiksuojamas spartesnis planetos sukimosi etapas, tai gali būti tik laikinas reiškinys – ilgainiui klimato įtakos gali vėl sulėtinti Žemės ritmą.

Ar greitesnė Žemė paveiks mus?

Kasdieniniame gyvenime tokie milisekundės pokyčiai neturi jokio poveikio – žmogaus akis jų nepastebi, o paros šviesos trukmę lemia visai kiti veiksniai. Tačiau laiko apskaitai tai labai svarbu. [2]

Laikui bėgant, sukaupti nuokrypiai reikalauja korekcijų. Nuo 1972 metų laikrodžiai buvo kartais papildomi vadinamosiomis „šokinėjančiomis sekundėmis“, kad astronominis ir atominis laikas sutaptų.

Tačiau jei Žemė ir toliau spartės, jau 2029 metais gali prireikti pirmosios istorijoje neigiamos šokinėjančios sekundės – tai reikštų, kad viena sekundė būtų iš laikrodžių atimta.

Tokie pokyčiai kelia iššūkių informacinių technologijų sistemoms, kurios suprogramuotos manyti, kad laikas visada juda į priekį. Neigiama sekundė galėtų sutrikdyti GPS, serverius ar telekomunikacijas – todėl laiko prižiūrėtojai į šį procesą žiūri itin atsargiai.