Lietuva ant istorinio sprendimo slenksčio: Prezidentūroje – diskusija dėl branduolinio ginklo

Prezidentūroje – svarbi diskusija

Ar Lietuva gali atsisakyti vienos svarbiausių Konstitucijos nuostatų? Į šį klausimą ketvirtadienį atsakymų ieškos aukščiausi šalies vadovai, Prezidentūroje pradedant diskusijas dėl draudimo Lietuvos teritorijoje dislokuoti branduolinį ginklą. Ši tema į politinę darbotvarkę sugrįžo po prezidento Gitano Nausėdos veto ir vis garsesnių svarstymų apie šalies gynybos stiprinimą.

Į susitikimą pakviesti prezidentas Gitanas Nausėda, Seimo ir Vyriausybės vadovai bei parlamento frakcijų seniūnai. Pagrindinis diskusijų akcentas – ar dabartinė Konstitucijos nuostata, draudžianti Lietuvos teritorijoje dislokuoti masinio naikinimo ginklus, vis dar atitinka šiandienos geopolitinę realybę [1].

Diskusijos įsibėgėjo gegužę, kai prezidentas vetavo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo pataisas. Jose buvo numatyta galimybė į Lietuvos teritoriją įplaukti laivams su branduoline ginkluote, jei tai neprieštarautų nacionalinio saugumo interesams. G. Nausėda pabrėžė, kad toks reguliavimas kertasi su Konstitucija.

Ar politikams pavyks susitarti?

Nors pagrindinis šalies įstatymas aiškiai numato, kad Lietuvoje negali būti nei masinio naikinimo ginklų, nei užsienio valstybių karinių bazių, vis daugiau politikų sutinka, jog dėl pasikeitusios saugumo situacijos šią nuostatą verta aptarti.

Galimybės keisti Konstituciją neatmeta prezidentas Gitanas Nausėda, Seimo pirmininkas Juozas Olekas ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius. Palaikymą galimoms pataisoms žada ir konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas, tuo metu „Nemuno aušros“ bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai į tokius siūlymus žvelgia atsargiau. Socialdemokratų lyderis Mindaugas Sinkevičius yra pareiškęs, kad draudimą numatantis Konstitucijos straipsnis apskritai galėtų būti panaikintas.

Jeigu būtų nuspręsta keisti Konstituciją, tam reikėtų plataus politinio sutarimo – pataisoms du kartus, su ne trumpesne kaip trijų mėnesių pertrauka, turėtų pritarti ne mažiau kaip 94 Seimo nariai.

Diskusijas skatina ir tarptautinė situacija

Svarstymus Lietuvoje stiprina ir nauji saugumo iššūkiai Europoje. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas šiemet pasiūlė kurti naują Europos branduolinio atgrasymo modelį, pagal kurį partnerės laikinai galėtų priimti Prancūzijos strategines oro pajėgas su branduoline ginkluote.

Tuo metu birželį pasirodė pranešimų, kad Jungtinės Valstijos svarsto galimybę branduolinį ginklą dislokuoti dar keliose NATO valstybėse. Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas teigė, jog Lietuva dalyvauja šiose diskusijose, tačiau pabrėžė, kad JAV branduolinis ginklas mūsų šalyje galėtų būti dislokuotas tik krizės arba karo atveju.