Lietuva antra pasaulyje „Ikea“ medienos tiekėja: kas slypi už šios „sėkmės“?

Pagal tiekiamos pirminės medienos kiekį tinklui „Ikea“ Lietuva – antra sąraše

Lietuva rikiuojasi antroje vietoje po Lenkijos pagal didžiausią pirminės medienos kiekį, tiekiamą prekybos tinklui „Ikea“ – tai yra tiek pat, kiek tą daro Švedija, už nugaros palikdama tokias prekybos gigantes kaip Kiniją ir Vokietiją.

„Ikea“ skelbia, kad savo gaminiuose naudoja medieną, gaunamą iš įvairių pasaulio vietų. Remiantis 2023 metų duomenimis, 97,8 proc. visos „Ikea“ naudojamos medienos (jų gaminiams ir netiesioginėms medžiagoms, pavyzdžiui, pakuotėms) buvo sertifikuota pagal FSC arba perdirbta [1].

Per 2023 m. „Ikea“ tiekėjai prekybos tinklo gaminiams apdorojo apie 13,8 mln. kubinių metrų apvalios medienos ekvivalento, o maždaug 17 proc. visos panaudotos medienos per praėjusius metus sudarė perdirbta mediena.

Remiantis „Ikea“ pateikta statistika, matoma, kad didžiausiomis pirminės medienos tiekėjoms pernai metais buvo Lenkija (32 proc.), Lietuva (10 proc.), Švedija (10 proc.) ir Kinija (9 proc.).

Už Lietuvos nugaros liko ir Vokietija (6 proc.), Rumunija (4 proc.), Čekija (4 proc.), Vietnamas (3 proc.), Slovakija (3 proc.) ir Latvija (3 proc.).

Lietuvai teko garbė būti antra pagal dydį medinių namų eksportuotoja pasaulyje

Dar vienas mažos šalies laimėjimas – tai pernai metais pasiektas rodiklis, pagal kurį esame antri pagal dydį tarp didžiausių surenkamųjų medinių namų eksportuotojų visame pasaulyje [4].

Žiniasklaida skelbia, kad per 2023 m. Lietuva eksportavusi pastatų, kurių išorės ir vidaus apdailos elementai yra gaminami iš medžio arba medienos drožlių plokščių, už viso 164 mln. eurų. Viso šalis eksportavusi 9,3 proc. visų pasaulio surenkamųjų medinių pastatų.

Nepaisant to, pajamos iš eksporto praėjusiais metais, lyginant su 2022-aisiais, sumažėjo per 27,5 proc.

Pagal surenkamųjų medinių namų eksporto kiekius Lietuvą lenkė tik Estija (eksportavusi už 390 mln. eurų), o užnugaryje liko Lenkija (142,2 mln. eurų).

Šalyje sumažėjo medienos importo ir eksporto apimtys

Tuo tarpu Valstybinės miškų tarnybos (VMT) išplatintame pranešime teigiama, kad pernai metais Lietuvos medienos ir jos gaminių importas sumažėjo 26 proc., o eksportas – 16 proc. [2].

Per metus medienos bei jos gaminių eksporto apimtys sumažėjo nuo 5,1 iki 4,3 mlrd. Eur. Šios šakos dalis bendrame eksporte per metus sumažėjo nuo 11,5 iki 10,8 proc. Išaugo tik drožlių plokščių ir lukšto eksportas.

Medienos bei jos gaminių importas sumažėjo nuo 2,3 mlrd. Eur iki 1,7 mlrd. Eur. Šios produkcijos importas mažėjo gerokai sparčiau nei bendrasis importas, dėl to, jos dalis bendrame importe nuo 4,3 proc. sumažėjo iki 3,7 proc.

Šiemet šis rezultatas dar labiau smuko – per pirmąjį 2024 m. ketvirtį iš Lietuvos prekių buvo eksportuota už 9,2 mlrd. Eur, o importuota – 10,1 mlrd. Eur, o Lietuvos užsienio prekybos deficitas sudarė 0,9 mlrd. Eur [3].

Pirmąjį 2024 m. ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2023 m. ketvirčiu, bendras eksportas ir importas sumažėjo atitinkamai 9,7 proc. ir 13,3 proc.

Šių metų sausio-kovo mėnesiais iš šalies buvo išvežta ir mažiau medienos, popieriaus bei jų gaminių ir baldų – suma siekė 1,02 mlrd. eurų, o tai yra 9,4 proc. mažiau nei prieš metus.

Tuo pačiu laikotarpiu sumažėjo ir importas – jis siekė 0,40 mlrd. eurų, t. y., 7,9 proc. mažiau nei 2023-aisiais.

Prognozuojama, kad medienos gamybos apimtys Lietuvoje turėtų dar didėti, mat per ateinančius ketverius metus Marijampolėje pradės veikti nauja medienos drožlių plokščių gamykla [5].

Numatoma, kad bendra gamybos apimtis sudarys apie 400 tūkst. kubinių metrų medienos drožlių plokščių per metus, o gamykla sukurs kiek daugiau nei 100 darbo vietų.